CARGONEWS

Prancūzija streikų gniaužtuose: rugsėjo 18 d. situacijos analizė ir poveikis logistikai

Šiandien visoje šalyje vyksta visuotinis streikas, apėmęs pagrindinius ekonomikos sektorius ir sukėlęs rimtų sunkumų visų pirma transporto sistemoje. Remiantis duomenimis 12:00 val. (CEST), nors visiško paralyžiaus pavyko išvengti, pasekmės gyventojams ir verslui, ypač krovinių pervežimo srityje, yra juntamos ir reikalauja operatyvaus planų koregavimo. Dabartinės situacijos analizė rodo nevienalytį vaizdą: nuo beveik visiško miesto transporto sustabdymo Paryžiuje iki įprasto aviacijos darbo.

Transporto kolapsas: smūgis keliams ir bėgiams

Protesto aktyvumo epicentru tapo antžeminis transportas. Kritiškiausia situacija susiklostė sostinės regione.

Miesto ir geležinkelių transportas: Paryžiaus metro ir priemiestinių traukinių (RER) sistema patiria „rimtus sutrikimus“, o tai faktiškai paralyžiuoja milijonų keleivių judėjimą sostinėje. Nacionalinė geležinkelių bendrovė SNCF taip pat dirba su dideliais apribojimais. „Intercités“ linijose atšaukta iki 50 % traukinių, o regioninių (TER) traukinių reisų sumažinta nuo vieno iki dviejų trečdalių. Santykinai stabiliai veikia tik greitieji TGV traukiniai, kurie iš esmės laikosi tvarkaraščio.

Automobilių keliai: Protestuotojai aktyviai naudoja taškinių blokadų ir „sraigių operacijų“ (lėtas kolonų judėjimas) taktiką, siekdami sutrikdyti eismą pagrindinėse magistralėse. Ryte buvo užfiksuotos problemos A50/A57 greitkeliuose Tulono rajone, taip pat paskelbta apie akciją A8 kelyje tarp Nicos ir Antibo. Tulūzoje policija buvo priversta įsikišti, kad atblokuotų kelius, pranešta apie sulaikymus. Ypatinga įtampa laukiama sostinės Il de Franso regione, kur galimos blokados aplinkkelyje ir mokėjimo punktuose.

Strateginės šakos: nuo sulėtėjimo iki įprasto režimo

Skirtingai nuo antžeminio transporto, kiti svarbūs sektoriai paveikti ne taip dramatiškai, tačiau rizika išlieka.

Uostai ir jūrų logistika: Didžiausi šalies uostai – Havras (Le Havre) ir Marselis/Fosas (Marseille/Fos) – dirba sulėtintu režimu. Masinių sustabdymų neužfiksuota, tačiau ekspeditoriai įspėja apie sumažėjusį terminalų našumą ir galimas eiles privažiavimuose. Krovinių apdorojimas vyksta lėčiau nei įprastai. Tuo pat metu Diunkerko SGD terminale tikėtasi tik „minimalaus efekto“ dėl protesto akcijų.

Aviacija: Oro susisiekimas praktiškai nenukentėjo. Taip yra todėl, kad didelio masto skrydžių vadovų streikas, iš pradžių planuotas šiandien, buvo atšauktas ir perkeltas į spalio 7–9 d. Oro uostai veikia įprastu režimu, galimi tik vietiniai, nereikšmingi vėlavimai.

Mobilizacijos mastas ir pasekmės krovinių pervežimams

Visoje šalyje paskelbta daugiau nei 250 akcijų, o tai privertė Vidaus reikalų ministeriją pasitelkti sustiprintas pajėgas situacijai kontroliuoti. Logistikos pramonei ši diena yra rimtas iššūkis.

  • Automobilių pervežimai (įskaitant tranzitą): Pagrindinė rizika – taškinių blokadų nenuspėjamumas mokamuose punktuose ir transporto mazguose šalia didžiųjų miestų. Vežėjams rekomenduojama planuoti maršrutus aplenkiant problemines zonas, naudotis laiko langais ne piko valandomis ir numatyti papildomą laiką pristatymui.
  • Lamanšo sąsiaurio kirtimas: Oficialiai Kalė uostas ir Eurotunelis dirba, tačiau dėl galimų akcijų privažiavimo keliuose situacija išlieka įtempta. Operatoriai primygtinai rekomenduoja stebėti atnaujinimus realiuoju laiku.
  • Energetika ir pavojingi kroviniai: Apie rimtus apribojimus ADR krovinių pervežimui nepranešta. Poveikis SGD terminalui Diunkerke vertinamas kaip nereikšmingas.

Praktinės rekomendacijos šiandienai

Siekdami sumažinti nuostolius ir sutrikimus, operatoriams ir įmonėms rekomenduojama:

  • Stebėti eismą: Prieš įvažiuojant į Il de Franso regioną ir pietryčius (A8/A50/A57 greitkeliai), tikrinti naujausią informaciją apie blokadas per „Vinci Autoroutes“ transliacijas (radijas 107.7).
  • Planuoti darbą uostuose: Numatyti papildomą laiką įvažiavimui ir išvažiavimui iš Havro ir Marselio/Foso uostų, iš anksto derinti laiko langus su terminalais ir, jei įmanoma, perkelti operacijas į naktines arba ankstyvas rytines valandas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0