Lietuvoje dyzelinas 41,1 euro cento brangesnis nei Lenkijoje, o be mokesčių – pigesnis. Klaipėdos uosto rinkliavos, ES reikalavimai furgonams ir lapkričio 10–11 d. eismo ribojimai Lenkijoje.
Nuo lapkričio 3 d. sunkvežimiai, vykstantys per Lenkijos ir Ukrainos Korčovos–Krakoveco pasienio kontrolės punktą, važiuos kitu maršrutu. Eilių valdymo sistema laikinai bus išjungta. Tuo pat metu Lietuva rengiasi apmokestinti nuvažiuotus kilometrus, Italija kompensuoja pabrangusio dyzelino išlaidas, o Turkijos vairuotojai protestuoja dėl atvykimo į ES taisyklių.
Ukrainietiškus grūdus vežantys sunkvežimiai laukia patikros pasienyje, kurį Rusija atakuoja dronais. Kyjivas siūlo dalį muitinės patikrų atlikti Lenkijoje ir Slovakijoje, kad transporto priemonėms tektų mažiau laiko praleisti pavojingose vietose. Kol vyksta derybos, kitų ES šalių vežėjai mėgina susidoroti su brangiu dyzelinu, Li
Po Rusijos atakų prieš jūrinius transporto maršrutus Ukraina prašo kaimyninių šalių pagalbos išvežant grūdus. Lenkija jau leidžia ukrainietiškų žemės ūkio produktų tranzitą, o Baltijos šalys siekia uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per ES. Tuo pat metu dyzelino trūkumas gali užsitęsti iki 2027 metų, o Lietuva rengia naują kelių mokesčių ir sunkvežimių svorio kontrolės sistemą. Visa tai keičia vežėjų maršrutus ir išlaidas.
Estija uždraudė rusiškų grūdų tranzitą, nors per šalį jų beveik niekas nevežė. Latvija, kurioje šis krovinių srautas išaugo, dar tik rengia draudimą ir svarsto galimybę trigubai padidinti geležinkelių infrastruktūros mokestį. Dabar visos trys Baltijos valstybė
Europos logistika spalį pasitinka keliais sprendimais, kurie tiesiogiai keičia kasdienį vežėjų darbą. G7 spartina kuro išleidimą iš strateginių rezervų, Rumunija kelių mokestį pradeda skaičiuoti pagal nuvažiuotus kilometrus, Ispanija privalomą transporto dokumentą perkelia į skaitmeninį formatą, o Estija iš anksto uždaro galimą rusiškų ir baltarusiškų grūdų maršrutą. Kartu šios istorijos rodo bendrą kryptį: valstybės vis detaliau stebi, kas vežama, kas veža, kokiu keliu ir su kokia rizika.
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.
Vežėjui gera žinia apie sienos kirtimą gana paprasta: sunkvežimis ją kirto greičiau, krovinys atvyko laiku. Tokią galimybę žada Norvegijos muitinė, kuri nuo rugsėjo 15 d. reikalauja skaitmeninių duomenų apie transporto priemonę ir prekes. Vokietijos kryptimi asmenų patikros Šengeno erdvėje pratęstos iki kovo, tad užtrukti gali net reisas su nepriekaištingai sutvarkytais dokumentais. Tai pravartu prisiminti ir prieš komercinio transporto parodą Hanoveryje, kur gamintojams teks paaiškinti, kiek laiko ir pinigų gali sutaupyti jų naujos transporto priemonės.
Sunkvežimis, kuris rugsėjo 15-ąją įvažiuos į Norvegiją, dar prieš kirsdamas sieną turės būti įformintas pagal naują tvarką: muitinė iš anksto gaus duomenis apie transporto priemonę ir krovinį per Digitoll sistemą. Tuo pat metu pati Norvegija iki rugsėjo 14-osios laikinai tikrina vidaus Šengeno sienas, Lenkija tęsia kontrolę pasienyje su Vokietija ir Lietuva, o Vokietija jau ruošiasi dar vienam šešių mėnesių kontrolės laikotarpiui. Vežėjui visi šie procesai susitinka vienoje vietoje – reiso grafike, kuriame skaitmeninis įforminimas gali sutaupyti laiko, o fizinė patikra vėl jį atimti.