Vairuotojų dėmesiui Lietuvoje: nauja sukčiavimo banga dėl kelių mokesčių
2025-09-26
Tom Nowak
Lietuvos kelių operatorius „Via Lietuva“ paskelbė skubų įspėjimą visiems vairuotojams ir transporto įmonėms, veikiančioms šalies teritorijoje. Fiksuojami masiniai sukčiavimo atvejai, kai siunčiamos apgaulingos SMS žinutės apie tariamai nesumokėtą kelių naudotojo mokestį.
Sukčių veikimo schema
Vairuotojai į savo telefonus gauna SMS žinutes, kuriose teigiama, kad gavėjas yra skolingas už naudojimąsi mokamais keliais. Siekiant padengti „skolą“, siūloma nedelsiant atlikti mokėjimą paspaudus pridėtą nuorodą.
„Via Lietuva“ oficialiai praneša: tai yra apgaulė. Bendrovė pabrėžia, kad ji niekada nesiunčia SMS žinučių su tiesioginėmis nuorodomis į mokėjimo puslapius. Sukčių tikslas – gauti prieigą prie jūsų banko duomenų.
Kaip veikia oficiali kontrolės sistema
Svarbu suprasti, kaip iš tikrųjų veikia kelių mokesčio kontrolės sistema Lietuvoje, kad netaptumėte sukčių auka:
- Automatinis fiksavimas: Mokamuose keliuose įrengtos kameros automatiškai nuskaito transporto priemonių valstybinius numerius.
- Tiesioginis duomenų perdavimas: Nustačius, kad mokestis nesumokėtas, informacija be jokių išankstinių SMS pranešimų ar priminimų yra tiesiogiai perduodama į Administracinių nusižengimų registrą.
- Bauda be perspėjimo: Bauda už važiavimą nesumokėjus mokesčio skiriama automatiškai, be išankstinių raginimų sumokėti.
Ką daryti gavus įtartiną pranešimą
- Jokiu būdu neatidarykite nuorodų.
- Neįvedinėkite jokių asmeninių ar banko duomenų.
- Neatlikite mokėjimo.
Kaip pasitikrinti, ar mokestis sumokėtas
Vienintelis patikimas ir saugus būdas pasitikrinti kelių naudotojo mokesčio (vinjetės) galiojimą – naudotis oficialia interneto svetaine www.keliumokestis.lt.
Svetainėje reikia pasirinkti skiltį „Tikrinti vinjetę“, kurioje, įvedus transporto priemonės valstybinį numerį, galima gauti visą teisingą informaciją.
„Via Lietuva“ taip pat prašo visų, gavusių panašias sukčiavimo žinutes, apie tai informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą el. paštu: [email protected].
Analizė
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.
2026-09-21
Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.
2026-09-17
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras