„CargoNews“ analizė: Europos logistikos paradoksas – nauji koridoriai prieš naujus barjerus

Praėjusią savaitę, 2025 m. spalio 19–26 dienomis, Europos transporto sektorius susidūrė su esminiu prieštaravimu. Viena vertus, žemynas šventė simbolinę reikšmę turinčių infrastruktūros projektų, tokių kaip „Via Baltica“, atidarymą, kurie fiziškai sujungia rinkas. Kita vertus, vežėjai pajuto stiprėjantį reguliacinį, geopolitinį ir ekonominį spaudimą, statantį naujus, nematomus barjerus.

Tuo tarpu rinka ieško atramos taško. „Transport Intelligence“ duomenys (spalio 20 d.) piešia „netolygaus atsigavimo“ vaizdą. Paklausa išlieka silpna, tačiau rodo stabilizavimosi ženklus. Didžiausią optimizmą kelia pramonės sektorius, o mažmeninė prekyba ir toliau atsilieka. Šiomis sąlygomis mažėja atotrūkis tarp „spot“ (neatidėliotinų sandorių) ir sutartinių įkainių, o tai rodo rinkos bandymą rasti naują pusiausvyrą trapaus atsigavimo sąlygomis.

Infrastruktūrinis proveržis: Asfaltas jungia žemyną

Svarbiausiu savaitės įvykiu, ypač Lenkijos ir Lietuvos vežėjams, tapo oficialus magistralinio koridoriaus E67, arba „Via Baltica“, atidarymas. Ceremonija, įvykusi spalio 20 d. Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, pažymėjo esminių statybos etapų pabaigą (įskaitant ruožą A5 Kaunas-Suvalkai) 970 kilometrų ilgio trasoje, jungiančioje Varšuvą su Baltijos šalimis.

Kaip praneša „AP News“, oficialiose kalbose buvo pabrėžiama ne tik ekonominė, bet ir gynybinė magistralės svarba. Logistikai tai reiškia daugiau nei tik naują kelią. „Via Baltica“ paverčia kritiškai svarbų „Suvalkų koridorių“ iš „butelio kaklelio“ į nuspėjamą ir greitą arteriją. Tai leidžia kardinaliai peržiūrėti numatomą kelionės laiką (ETA) ir padidinti tiekimo patikimumą Baltijos kryptimi.

Šį vaizdą papildo ir vietinė sėkmė Lenkijoje. Spalio 24 d., „Polskie Radio online“ duomenimis, buvo atidaryti nauji greitkelių S1 ir S3 ruožai. Šie projektai tiesiogiai stiprina susisiekimą su pietinėmis kaimynėmis – Čekija ir Slovakija, atlaisvindami vietos miestus ir trumpindami tranzito laiką Šiaurės-Pietų koridoriais. Vežėjams tai reiškia tiesioginį veiklos sąnaudų sumažėjimą ir konkurencingumo didinimą Pietų Europos maršrutuose.

2. Geopolitinė turbulencija: „Orinė kontrabanda“ ir uždarytos sienos

Euforija dėl naujos infrastruktūros smarkiai kontrastuoja su chaosu prie rytinės Lietuvos sienos. Per savaitę Lietuvos ir Baltarusijos siena buvo ne kartą ir netikėtai uždaryta. Kaip praneša „The Guardian“, priežastimi tapo dešimtys helio pripildytų „meteorologinių“ balionų, gabenusių kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos.

Incidentai, užfiksuoti spalio 22, 24 ir 25 dienomis, lėmė naktinius eismo sustabdymus kertiniuose punktuose, tokiuose kaip Medininkai, ir netgi laikiną Vilniaus bei Kauno oro uostų uždarymą.

Nors iš pirmo žvilgsnio situacija atrodo beveik absurdiška, jos pasekmės logistikai yra itin rimtos. Lietuvos vežėjų asociacijos jau išsakė kritiką, pavadindamos staigius ir visiškus eismo sustabdymus „pertekline“ priemone, destabilizuojančia tiekimo grandines. Įmonėms, kurių maršrutai driekiasi per šį regioną, tai reiškia būtinybę planuoti laiko rezervus ir svarstyti alternatyvius maršrutus, o tai neišvengiamai didina reisų savikainą.

Nauji barjerai: Skaitmeninės sienos ir anglies dioksido išlaidos

Be fizinių sienų, šią savaitę išryškėjo ir nauji reguliaciniai barjerai, kurie lems pramonės ateitį artimiausiais metais.

EES: Nauja realybė prie išorinių sienų

Nors naujoji ES atvykimo ir išvykimo sistema (EES) buvo paleista spalio 12 d., jos laipsniškas šešių mėnesių diegimas ir toliau daro įtaką. Šią savaitę oficialūs paaiškinimai (Migracijos ir vidaus reikalų institucijų) patvirtino: autotransporto vežimams su vairuotojais iš ES nepriklausančių šalių (pvz., Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Balkanų šalių, Turkijos) procedūros prie Šengeno zonos išorinės sienos tampa sudėtingesnės. Biometrinių duomenų ir dokumentų skenavimo įdiegimas reiškia naujas procedūras ekipažams ir, bent jau pradiniame etape, galimus vėlavimus bei eiles. Tai naujas operacinis iššūkis, reikalaujantis išankstinio vairuotojų paruošimo ir informavimo.

ETS-2: Ateities finansinis spaudimas

Kol vežėjai kovoja su dabartinėmis operacinėmis problemomis, Briuselis ruošia kitą finansinį iššūkį. Spalio 21 d. Europos Komisija paskelbė priemones, skirtas „sklandžiam“ naujosios Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ETS-2 startui, kuri nuo 2027 m. (o galbūt ir anksčiau) apims ir kelių transporto degalus (šaltinis – „Climate Action“).

Krovinių vežėjams tai reiškia neišvengiamą ir ženklų išlaidų augimą. Sąlygomis, kai jūrų konteinerių įkainiai, „Reuters“ duomenimis (spalio 21 d.), pasiekė žemiausią lygį nuo 2024 m. sausio ir daro spaudimą visai multimodalinei logistikai, naujo „anglies dioksido mokesčio“ pridėjimas degalams sukuria pramonei „idealią audrą“.

Situaciją blogina ir vietiniai fiskaliniai pokyčiai. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuo 2025 m. keičiasi „e-TOLL“ mokesčiai sunkiasvorėms transporto priemonėms, apie ką primena Infrastruktūros ministerija (etoll.gov.pl).

Išvados pramonei

Praėjusi savaitė parodė, kad sėkmė šiuolaikinėje Europos logistikoje – tai balansavimas tarp dviejų realybių. Fiziniai barjerai (blogi keliai, „butelių kakliukai“) tampa praeitimi dėl tokių projektų kaip „Via Baltica“ ir S3. Tačiau jų vietą užima naujo tipo kliūtys: geopolitinis nestabilumas pasienyje, skaitmeniniai barjerai (EES) ir, kas svarbiausia, ekonominiai barjerai (ETS-2).

Lenkijos ir Lietuvos vežėjams tai reiškia, kad vien tik operacinio efektyvumo ir naujų vilkikų jau nepakanka. Konkurencinį pranašumą dabar lemia gebėjimas valdyti rizikas, prognozuoti reguliacinius pokyčius ir į ilgalaikes sutartis įtraukti ne tik infliaciją, bet ir būsimą $CO_2$ emisijų kainą.