Lietuva uždaro sieną su Baltarusija: kontrabandininkų „balionai“ sukėlė logistikos krizę

Lietuva atsidūrė naujos krizės epicentre prie rytinės Europos Sąjungos sienos. Po virtinės incidentų su „helio balionais“, atskridusiais iš Baltarusijos pusės, valdžia neribotam laikui uždarė du paskutinius veikiančius pasienio kontrolės punktus – Medininkus (Kamenny Log) ir Šalčininkus (Benyakoni). Sienos uždarymas galios iki Nacionalinio saugumo komisijos sprendimo. Tuo pačiu per savaitę kelis kartus buvo sustabdytas Vilniaus (ir epizodiškai Kauno) oro uostų darbas, paveikęs tiek keleivinį, tiek krovininį srautą. Sekmadienį tokie apribojimai įvesti jau ketvirtą kartą per savaitę.

Kas įvyko

Spalio 24–26 d. Lietuvos radiolokacinės tarnybos užfiksavo dešimtis objektų, atskridusių iš Baltarusijos oro erdvės. Pagal oficialią versiją tai buvo helio balionai, naudojami cigaretėms kontrabanduoti ir muitinės kontrolei apeiti. Kiekvienas toks incidentas laikomas aviacinio saugumo rizika, todėl dispečeriai laikinai uždaro oro erdvę, stabdo arba nukreipia skrydžius. Lietuvos valdžia tai įvardija kaip hibridinį spaudimą.

Politinis kontekstas

Situacija vystosi ES ir Minsko santykių paaštrėjimo fone. Baltarusija, išlikdama Maskvos sąjungininke, jau yra pasitelkusi įvairias spaudimo priemones pasienyje – nuo migracijos krizės iki kibernetinių atakų. Skirtingai nei 2021 m., šįkart kalbama ne apie migrantų srautus, o apie oro pažeidimus, kurie tiesiogiai veikia NATO infrastruktūrą ir civilinę aviaciją. Net „nekarinis“ objektas, patekęs į oro erdvę, automatiškai sukelia saugumo procedūras – su akivaizdžiomis išlaidomis valstybei ir verslui.

Padariniai transportui ir logistikai

Kelių transportas.
Po to, kai rugsėjį Lenkija laikinai uždarė kelių pasienio punktus su Baltarusija, o vėliau iš dalies atnaujino jų darbą, didžioji tranzito dalis buvo nukreipta per Lietuvą. Dabar šis koridorius visiškai sustabdytas.
– Baltarusijos pusėje, pagal Baltarusijos Valstybinio pasienio komiteto duomenis, spalio 27-osios rytą prie įvažiavimo į Lietuvą laukė apie 1,6 tūkst. vilkikų (šaltinis – baltarusių pusė); anksčiau buvo pranešama apie iki 5,6 tūkst. sunkvežimių prie visų ES krypčių.
– Istoriškai per Medininkus ir Šalčininkus per dieną pravažiuodavo kelios šimtinės vilkikų; dabar šis kanalas uždarytas, o tai lemia prastovas ir augančias išlaidas vežėjams.

Aviacijos transportas.
Vilniaus oro uostas kelias naktis iš eilės buvo uždarytas, dalis skrydžių atšaukta arba nukreipta (daugiausia į Rygą ir Varšuvą). Skubių siuntų ir belly-cargo (krovinių, gabenamų keleiviniais lėktuvais) atžvilgiu tai reiškia terminų pažeidimus, vėlavimus ir grandinines problemas e. prekybos bei farmacijos sektoriuose.

Srautų perorientavimas.
Didžiausia apkrova dabar tenka Latvijai (jei jos punktai išliks atviri) ir Klaipėdos uostui, kuriame jau fiksuojamas didesnis autotransporto perkrovimas. Kai kurios pramonės šakos (chemija, medienos apdirbimas) svarsto jūrinius maršrutus per Skandinaviją ir Lenkiją, kas vidutiniškai pailgina pristatymą 3–5 dienomis.

Geležinkelių sektorius.
Geležinkelio maršrutų per Baltarusiją plėtra šiuo metu blokuojama ES sankcijų ir politinių sprendimų, todėl jų panaudojimas kaip plataus masto alternatyva neplanuojamas.

Ekonominės ir strateginės rizikos

Transporto ir logistikos sektorius yra reikšmingas Lietuvos ekonomikai; oficialūs nuostolių įvertinimai dar nepaskelbti, tačiau verslas praneša apie ženklias sąnaudas dėl prastovų, maršrutų koregavimo ir ilgesnių tiekimo grandinių. Platesniame kontekste šie incidentai žymi naują realybę prie rytinės ES sienos: hibridiniai veiksmai, įskaitant „žemo technologinio lygmens“ oro objektus, gali greitai paralyžiuoti tarptautinius koridorius be karinės eskalacijos.

Kas toliau

Vyriausybė klausimą perdavė svarstyti Nacionalinio saugumo komisijai. Galimi scenarijai:

1. Ribotas eismo atnaujinimas su sustiprinta patikra ir galimybe greitai sustabdyti srautą naujų incidentų metu.

2. Uždarymo pratęsimas neribotam laikui, perorientuojant srautus į Latviją ir jūrines linijas.

3. Kombinuotas režimas, kai dienos metu eismas dalinai atnaujinamas, o bet kokio oro pažeidimo atveju – vėl sustabdomas.

Artimiausiomis dienomis aviacijos sektoriuje išlieka rizika dėl naktinių Vilniaus oro uosto uždarymų ar veiklos apribojimų Kaune. Tai verčia krovinių siuntėjus ir ekspreso operatorius perplanuoti svarbiausius skrydžius dienos metu ir ruoštis alternatyviems mazgams – Rygoje, Varšuvoje ar Taline.

Premjerė Inga Ruginienė spalio 27 d. pareiškė, kad Lietuva pradės priverstinai naikinti tokius balionus, kai jie pažeidžia šalies oro erdvę.

Dviejų pasienio punktų uždarymas tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei pasikartojantys „balionų“ incidentai parodė, kokie pažeidžiami yra Rytų Europos logistikos koridoriai hibridiniam poveikiui. Verslui tai reiškia ilgesnius terminus ir didesnes sąnaudas, būtinybę diversifikuoti maršrutus ir peržiūrėti sutartis dėl „airspace closures“ rizikos. Valstybėms ir ES – tai signalas paspartinti oro erdvės kontrolės koordinavimą ir paramos priemones sektoriui krizės metu, kuri vystosi be nė vieno šūvio, bet su labai realiomis ekonominėmis pasekmėmis.