CARGONEWS

Lietuva uždarė sieną, Baltarusija atsako sulaikymais: vežėjai rengia didelį ieškinį

Spalio pabaiga atnešė naują krizę Lietuvos transporto sektoriui. Po to, kai buvo uždaryti Šalčininkų ir Medininkų kontrolės punktai, o Baltarusijos valdžia ėmėsi papildomų veiksmų, Lietuvos vežėjai susidūrė su transporto sulaikymais, grafiko trikdžiais ir tiesioginiais finansiniais nuostoliais. Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) paskelbė pradedanti rengti grupinį ieškinį ir pradėjo rinkti patvirtinančius dokumentus.

Kas vyksta pasienyje

Pasak LVS, Lietuvos įmonės fiksuoja:

  • dviejų svarbiausių kontrolės punktų – Šalčininkų ir Medininkų – uždarymą;

  • Lietuvos vilkikų sulaikymus Baltarusijos teritorijoje;

  • priverstinį nukreipimą į mokamas stovėjimo aikšteles;

  • išaugusias išlaidas dėl vėlavimų, prastovų ir maršrutų trikdžių.

Nuostolius patiria ne tik vežėjai: sutrikimus jaučia siuntėjai ir gavėjai įvairiose šalyse, logistikos centrai ir sandėliai – visa tiekimo grandinė.

LVS pradeda teisinį pasirengimą

Spalio 28 d. sąjunga paskelbė konsultuojanti su teisininkais dėl žalos kompensavimo. LVS jau pasirašė sutartį su advokatų profesine bendrija AVOCAD dėl galimo grupinio ieškinio parengimo.

Vežėjai, patyrę nuostolių dėl kontrolės punktų uždarymo arba neteisėto transporto sulaikymo Baltarusijoje, kviečiami užpildyti specialią formą. Po to jiems bus atsiųstas reikalingų patvirtinamųjų dokumentų sąrašas.

Forma pasiekiama čia.

Prisijungti gali ir nauji dalyviai

Prie proceso gali prisijungti ne tik LVS nariai. Bendrovės, norinčios dalyvauti grupiniame ieškinyje, bet kol kas neįstojusios į sąjungą, kviečiamos tapti nariais – informacija apie narystę pateikiama LVS svetainėje.

Ką tai reiškia rinkai

Duomenų rinkimas – pirmasis žingsnis siekiant teisiškai įvertinti žalą. Jei iniciatyvą palaikys pakankamai daug vežėjų, ieškinys gali tapti reikšmingu precedentu Lietuvos transporto sektoriui. Situacija parodo rytinių maršrutų pažeidžiamumą ir Europos logistikos priklausomybę nuo politinių sprendimų Minske.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0