Europos transportas spaudžiamas: kontrolė griežtėja, taisyklės kietėja, rizikos artėja

Priešpaskutinės lapkričio savaitės apžvalga. Europos logistika gavo kelis priešingus signalus – nuo griežtėjančių taisyklių vairuotojams ir sustiprintos kelių kontrolės iki diskusijų apie karinį mobilumą ir augančio spaudimo investuoti į žaliuosius projektus. Nepaisant tam tikro kelių transporto rinkos atsigavimo, sektorius vis dar veikia neapibrėžtumo sąlygomis: nuo darbuotojų trūkumo ir paklausos svyravimų iki infrastruktūros rizikų rytiniame ES flange.

ROADPOL „Truck & Bus“: intensyvių patikrų savaitė

Lapkričio 17–23 d. vyko ROADPOL operacija „Truck & Bus“, apėmusi dešimtis Europos šalių. Tranzitiniuose koridoriuose ir prie didžiųjų logistikos mazgų tikrinimai vyko Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir Skandinavijos valstybėse. Tikrinama transporto priemonių techninė būklė (stabdžiai, apšvietimas, padangos, krovinio tvirtinimas), vairavimo ir poilsio režimas, skaitmeninio tachografo veikimas, licencijų ir dokumentų atitikimas.

Italijoje, kaip viename iš atskirų atvejų, iš anksto paskelbta apie mobiliuosius postus svarbiausiuose koridoriuose – Brennere, Ventimilijoje, uostų prieigose; čia daugiausia dėmesio skiriama tachografų manipuliacijoms, perkrovimui, ADR pažeidimams ir poilsio režimui. Operacijos vadovybė pabrėžia: toks kontrolės režimas aktualus visoje Europoje, todėl vežėjams rekomenduojama planuoti papildomą laiko buferį – ankstesnės „Truck & Bus“ bangos parodė, kad pažeidimai nustatomi beveik kiekvienam trečiam tikrinamam sunkvežimiui.

Rinka: nuo nulio augimo link atsargaus atsigavimo

2025 m. lapkričio 18 d. paskelbta ataskaita European Road Freight Transport 2025, tapusi svarbiausiu savaitės rinkos įvykiu. Dokumentas apibendrina kelių transporto būklę ES 2024 m. ir fiksuoja tendencijas, kurios formuos rinką artimiausiais metais.

1. Augimas beveik sustojo, bet 2025 m. laukiamas lėtas atsigavimas

Ataskaita rodo, kad 2024 m. rinka faktiškai neaugo. Tačiau nuo 2025 m. prognozuojamas apie 1 % metinis augimas, o vidutinės trukmės prognozė – 2 % CAGR iki 2029 m. Vadinasi, sektorius išlenda iš stagnacijos, bet labai lėtai.

2. Konsolidacija spartėja

Pabrėžiama rinkos koncentracija. Ataskaitoje nurodoma, kad vykstanti DSV ir DB Schenker susijungimo procedūra gali tapti vienu didžiausių logistikos sandorių Europos istorijoje. Vis dėlto rinka išlieka fragmentuota – smulkūs ir vidutiniai vežėjai vis dar sudaro svarbią dalį.

3. Vairuotojų trūkumas išlieka sistemine problema

2024 m. Europoje liko neužpildytos daugiau kaip 400 000 vairuotojų darbo vietų. Tai tiesiogiai riboja transporto pajėgumų augimą ir didina darbo sąnaudas, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje.

4. Dirbtinis intelektas tampa augimo tašku – bet tik didiesiems

Ataskaitoje išskiriamas technologijų blokas: pristatomi 16 realių DI taikymo atvejų didžiuosiuose transporto operatoriuose:

• maršrutų optimizavimas;
• prastovų prognozavimas;
• dinaminis pakrovimo paskirstymas;
• paklausos prognozės;
• dokumentų automatizavimas.

Išvada aiški: DI tampa norma didžiosioms įmonėms, mažinančioms sąnaudas ir didinančioms efektyvumą.
Tačiau mažoms ir vidutinėms įmonėms DI diegimas vis dar sunkiai prieinamas dėl finansinių apribojimų, IT specialistų trūkumo ir neaiškaus atsiperkamumo.

Energetinis ir tarifų kontekstas

Lapkričio DSV apžvalga rodo, kad euro zonos ekonomika pamažu stabilizuojasi: infliacija spalį sumažėjo iki 2,1 %, energetinis komponentas tapo neigiamas. Transporeon transporto pajėgumų indeksas pakilo iki 95,9 punkto – beveik tiek pat, kiek prieš metus. Dyzelino kaina ES spalį siekė 1 552,66 euro už 1 000 litrų, palyginti su maždaug 1 600 eurų prieš metus – apie 3 % metinis sumažėjimas.

Vis dėlto horizonte – ETS plėtra ir nauji CO₂ tarifai, kurie didins vežėjų sąnaudas. Laikinas degalų atpigimas bus suvalgytas, o tarifų lenteles teks koreguoti, ypač tarptautiniuose maršrutuose.

Saugumas ir infrastruktūra: nuo diversijų iki karinio mobilumo

Diversijos Lenkijos geležinkelyje

Lenkijoje užfiksuota keli bandymai sabotuoti geležinkelių infrastruktūrą, taip pat naudotas plastinis sprogmuo krovininiame ruože. Tai laikoma vienu rimčiausių incidentų nuo plataus masto karo pradžios.
Logistikai tai ženklas, kad rytinės ES transporto jungtys tampa jautresnės ir reikalauja didesnės maršrutų bei terminų rezervacijos.

„Karinio Šengeno“ projektas

ES toliau vysto karinio mobilumo koncepciją: prioritetinės prieigos kariniams konvojams prie kelių, tiltų ir uostų kūrimas, taip pat strateginių objektų pralaidumo didinimas. Europos Komisija įvertino, kad iki 2034 m. reikia modernizuoti apie 500 infrastruktūros „siaurų vietų“ – tiltus, tunelius, kelių ruožus, uostus ir oro uostus.

Civilinei logistikai tai dvipusis signalas:

• daugiau investicijų į kelius ir pasienio infrastruktūrą;
• bet ir galimas taisyklių bei pralaidumo prioritetų perkrovimas krizės atveju.

Strateginis kontekstas: žalioji politika ir multimodalinės kryptys

2025 m. lapkričio 17 d. Europos Komisija paskelbė atrinkusi 70 projektų pagal „Connecting Europe Facility“ ir jiems skirianti daugiau kaip 600 mln. eurų. Tikslas – spartinti transporto dekarbonizaciją ir stiprinti Europos pramonės konkurencingumą. Finansavimas apims:

• daugiau kaip 500 naujų sunkvežimiams skirtų įkrovimo vietų TEN-T tinkle;
• 24 uostus su kranto energijos tiekimu ir amoniako infrastruktūra;
• įkrovimo ir alternatyvių degalų sprendimus oro uostuose ir pagrindiniuose kelių ruožuose.

Tuo pat metu Kopenhagoje vykusiame susitikime Europos geležinkelių vežėjai paragino spartinti perėjimą prie multimodalumo. Apklausos rodo, kad ES gyventojai aiškiai palaiko geležinkelių ir kombinuotų vežimų plėtrą.

Šios kryptys formuoja sektoriaus trajektoriją artimiausiems metams: keliai išliks svarbūs, bet vis labiau integruosis su geležinkeliais, ypač ilguose maršrutuose.

___

Iliustracija: DI