Karas su paspirtukais: dar vienas Europos miestas siunčia juos į metalo laužą

Vairuotojai gali lengviau atsikvėpti: dar vienas Europos miestas uždraudžia dalijimosi paspirtukus. Tokį sprendimą priėmė ir Florencija. Akivaizdu, kad mikromobilumo taisyklės Europoje sparčiai keičiasi.

Nuo 2026 m. balandžio 1 d. Florencijoje nebegalima bus išsinuomoti elektrinio paspirtuko: miestas baigia 2020 m. pradėtą eksperimentą ir nebepratęsia leidimų operatoriams. Savivaldybė tiesiogiai nurodo saugumo problemas ir naujų kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolę. Apie tai rašo ANSA, „La Stampa“ ir vietos žiniasklaida, pažymėdama, kad Florencija tampa pirmuoju Italijos miestu, kuris ne tik griežtina taisykles, bet visiškai atsisako paspirtukų nuomos.

Europos kontekste šis sprendimas atrodo kaip dar viena grandis toje pačioje tendencijoje. 2023 m. Paryžius referendumu pašalino iš gatvių apie 15 tūkst. dalijimosi paspirtukų ir nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nebepratęsė sutarčių su operatoriais „Lime“, „Dott“ ir „Tier“.

2024 m. panašų žingsnį žengė Madridas. 2025 m. prie tendencijos prisijungė Praha: miesto taryba patvirtino draudimą nuo 2026 m. sausio 1 d.

Eksperimentas nepavyko: kas nutiko Florencijoje

Paspirtukų dalijimosi pilotinis projektas Florencijoje pradėtas 2020 m. kaip „tvarios miesto mobilumo“ plano dalis. Modelis buvo tipiškas Europos miestams: laikini leidimai, ribotas parkas, vėliau palaipsnis plėtimas. Eksperimentas buvo kelis kartus pratęstas, įskaitant ir iki 2025 m. lapkričio 30 d.

Tačiau 2025 m. lapkričio 22 d. Florencijos savivaldybė patvirtino naują sprendimą, parengtą mobilumo tarybos nario Andrea Giorgio. Dokumente nurodoma, kad miestas:

• nutraukia eksperimentą nuo 2026 m. kovo 31 d.;

• atsisako kurti nuolatinę šio paslaugos versiją;

• informuoja operatorius, kad po šios datos jų paspirtukai turi būti pašalinti iš miesto gatvių.

Mikromobilumo operatorių asociacija „Assosharing“ jau kritikavo sprendimą, pabrėždama, kad tai vienintelis toks atvejis Italijoje, kai savivaldybė ne koreguoja taisykles, o visiškai uždaro paslaugą.

Tačiau oficialiuose komentaruose nurodomos trys priežastys.

1. Nepakankama naujų taisyklių kontrolė.
   Italija griežtina mikromobilumo reikalavimus: privalomi šalmai, draudimas važiuoti šaligatviais, greičio ribojimai, draudimas važiuoti prieš eismo kryptį. Florencija teigia, kad dalijimosi paspirtukų naudotojai – ypač turistai – masiškai nesilaiko taisyklių, o jų kontrolė yra sudėtinga.

2. Saugumas ir avaringumas.
   Nors savivaldybė nepateikia naujausios avaringumo statistikos konkrečiai Florencijai, remiamasi europiniu kontekstu: Paryžius, Madridas ir Praha siejo draudimus su didėjančių incidentų skaičiumi. Prahoje 2024 m. paspirtukai sukėlė 1 mirtį ir 47 registruotus incidentus.

3. Miesto estetika ir UNESCO statusas.
   Florencijos istorinis centras yra itin jautri teritorija. Skundai dėl paliktų paspirtukų šaligatviuose, prie parduotuvių ir šalia paminklų skambėjo daugelį metų. Savivaldybė pabrėžia „decoro urbano“ – miesto tvarkos ir estetikos – svarbą.

Kas pakeis paspirtukus?

Sprendimas nereiškia, kad išnyksta pats paspirtukas kaip transporto priemonė – uždaromas tik nuomos segmentas.

• dalis trumpų kelionių pereis į dviračių dalijimąsi ir viešąjį transportą;

• dalis vartotojų tiesiog pirks nuosavus paspirtukus – ir tai kol kas nedraudžiama.

Kurjerių ir miesto logistikos sektoriui poveikis mažesnis: jie dažniau naudoja dviračius ar krovininius velokarus. Tačiau griežtėjantis požiūris į mikromobilumą gali paveikti ir tolesnius reglamentus.

Europos tendencija: ar atėjo metas atsisveikinti?

Per 5–7 metus dalijimosi paspirtukai Europoje nuėjo visą ciklą:

• spartus augimas po 2018 m.;

• skundų dėl avaringumo ir chaoso šaligatviuose banga;

• dabartinė reguliavimo fazė, kur miestai vis dažniau renkasi dokines dviračių sistemas, riboja paspirtukų parką arba visai juos uždraudžia.
  

Florencija įsilieja į šią trečią fazę ir tampa pirmąja Italijoje, kuri žengia tokį žingsnį be nacionalinės gairės.

Tikėtina, kad Florencijos pavyzdžiu paseks ir kiti didieji Europos miestai. Tačiau išlieka sudėtingiausias klausimas: kaip kontroliuoti ne nuomos, o privačius elektrinius paspirtukus? Jie nepatenka į geozonas, greičio ribojimo sistemas ar operatorių sutartis. Uždrausti nuomos paslaugą paprasta, tačiau sukurti veikiančią taisyklių, draudimo ir realios kontrolės sistemą tūkstančiams privačių įrenginių – užduotis, kuriai Europa dar neturi nei vieningo standarto, nei aiškaus sprendimo.