CARGONEWS

Siūloma kompensuoti Baltarusijoje prarastus vilkikus iš įšaldyto turto

Lietuva turi būti pasirengusi tam, kad dalis Lietuvos vilkikų, užblokuotų Baltarusijos teritorijoje, gali nebegrįžti. Tai pareiškė demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis laidoje „ELTA savaitė“, cituojamas ELTA agentūros.

Vežėjų asociacijų duomenimis, nuo vasaros pabaigos Baltarusijoje sulaikomi tūkstančiai Lietuvos transporto priemonių. Klausimas dėl jų sugrąžinimo tapo vienu svarbiausių sektoriui: įmonės patiria kasdienius nuostolius, o dalis parko jau laikoma faktiškai prarasta.

Skvernelio siūlymas: kompensacijos ne iš biudžeto

Skvernelis teigė, kad praradus transporto priemones vežėjams turėtų būti išmokėta kompensacija. Tačiau, jo nuomone, ji turėtų būti mokama ne iš valstybės biudžeto, o iš Lietuvoje esančio įšaldyto Baltarusijos turto.

Jo pozicija skamba taip:

„Reikia inventorizuoti, kiek realiai tų vilkikų yra įkaitai, nes ten tikrai nėra tokia situacija, kaip mums čia piešia, skaičiai yra kitokie. Ir tiesiog reikia suprasti, kad jie bus prarasti arba gali būti prarasti, o kompensacija vežėjams turi būti sumokėta. Bet ne iš Lietuvos biudžeto lėšų, o iš Baltarusijos turto, esančio Lietuvoje“, – sakė politikas.

Jis pabrėžė, kad oficialūs sulaikytų transporto priemonių skaičiai, jo manymu, turėtų būti peržiūrėti, nors savo alternatyvių duomenų nepateikė.

Sanatorija „Belorus“ kaip galimas kompensacijų šaltinis

Kaip pavyzdį Skvernelis nurodo Druskininkuose esančią sanatoriją „Belorus“ – Baltarusijos valstybei priklausantį objektą, jau seniai esantį sankcijų lauke. Pasak jo, valstybė turi iš anksto pasirengti teisiniam mechanizmui kompensacijoms, jei jos taptų būtinos.

Politikas aiškina:

„Galima inicijuoti teisines procedūras, taikyti laikinas apsaugos priemones tai pačiai sanatorijai – turtas būtų įvertintas, antstolių aprašytas, ir mes būtume pasirengę: jei reikės mokėti kompensacijas, turtas galės būti realizuotas, o išmokos – atliktos.“

Tai reiškia mechanizmą, kuris reikalautų teisminių sprendimų, turto vertinimo ir galimo Baltarusijai priklausančių objektų realizavimo Lietuvoje.

Politinis kontekstas ir galimos pasekmės

Skvernelis taip pat įspėjo, kad konfiskavus Lietuvos transporto priemones Baltarusijoje, Lietuva turėtų būti pasirengusi taikyti asimetrinius veiksmus savo teritorijoje.

Šie pareiškimai svarbūs sektoriui dėl kelių priežasčių:

  • jie viešai fiksuoja riziką, kad dalis Lietuvos vilkikų gali būti visiškai prarasti;

  • siūlomas konkretus kompensavimo mechanizmas, nors teisiškai sudėtingas ir politiškai jautrus;

  • iniciatyva kyla iš opozicijos, o ne iš Vyriausybės, todėl neatspindi oficialios Lietuvos pozicijos.

Pats Skvernelis pripažįsta, kad sprendimų vis tiek ieškos Vyriausybė, nes situacija jau seniai peržengė techninių problemų ribas ir tapo politinė.

Šaltiniai: laida „ELTA savaitė“, Lietuvos žiniasklaidos publikacijos (LRT, lrytas.lt, Respublika.lt, TV3.lt), remiantis ELTA.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Ekspertų nuomonės

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0

FedEx“ už 7,8 mlrd. € išperka Lenkijos „InPost“. Ką tai reiškia vežėjams keliais

„FedEx“ vadovaujamas konsorciumas kartu su fondu „Advent International“ susitarė dėl Lenkijos paštomatų operatoriaus „InPost“ išpirkimo už 7,8 mlrd. €. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų sandorių Europos siuntų pristatymo rinkoje. Atrodytų – paštomatai, el. prekyba, kuo čia dėti sunkvežimiai? Iš tikrųjų – labai net kuo. Analizuojame, kokias pasekmes šis sandoris turės transporto įmonėms.

2026-02-18
0