CARGONEWS

Nepluslušumo šventė: ūkininkai blokuoja sienas, o vežėjai skaičiuoja nuostolius

Prancūzijos kelių tinklas šiandien – tai loterija, kurioje pagrindinis prizas yra pristatymas laiku. Pagrindiniu protestų trigeriu tapo laukiamas 2026 m. sausio 17 d. prekybos susitarimo tarp ES ir “Mercosur” šalių (Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus) pasirašymas. Kaip praneša “Reuters” ir Prancūzijos sektoriaus žiniasklaida, agrarininkai tai laiko “mirties” sandoriu nacionaliniam gamintojui.

Paradoksas tas, kad Prancūzijos vyriausybė oficialiai pasisako prieš sandorį, tačiau ūkininkai iš susivienijimų FRSEA ir “Coordination Rurale” netiki deklaracijomis ir reikalauja blokuojančių veiksmų Briuselio lygmeniu. Galiausiai labiausiai nukenčia logistai: šią minutę pagrindinės spūstys susitelkusios šalies šiaurėje ir pietvakariuose.

Užrakintos sienos ir Paryžiaus “apmultis”

Kol Paryžiaus centre apie 350 traktorių važinėja Eliziejaus laukais, sudarydami spūstis įvažiavimo magistralėse, pakraščiuose situacija tranzitui yra kur kas rimtesnė.

Ispanijos kryptis: Greitkelyje AP-7 ties Pontoso rajonu (netoli sienos) blokada tęsiasi jau kelias dienas. Katalonijos ir Prancūzijos ūkininkai koordinuoja veiksmus, o tai faktiškai paralyžiavo sunkiasvorio transporto judėjimą iš Ispanijos. Eilės nusidriekė 4–6 km, o laukimo laikas viršija 20 valandų.

Belgijos vektorius: Keliai A2 ir A27, vedantys Belgijos link, periodiškai blokuojami mobiliųjų grupių. Vežėjams rekomenduojama naudotis apvažiavimais per antraeilius kelius, nors jie jau yra perpildyti.

Kuro klausimas: La Rošelyje užblokuota prieiga prie “La Pallice” kuro terminalo. Jei akcija tęsis dar 48 valandas, Oksitanijos regione galimi lokalūs dyzelino tiekimo sutrikimai.

Liaudiška uostų patikra

Havre ir Bajonoje ūkininkai perėjo prie “atrankinės kontrolės” taktikos. Tai nėra pilna blokada, o kur kas labiau erzinantis dalykas: aktyvistų grupės stabdo į uostus vykstančius sunkvežimius ir tikrina krovinio kilmę. Ieškoma Pietų Amerikos mėsos ir grūdų. Tokios “patikros” vieno reiso apdorojimo laiką pailgina 3–5 valandomis, o tai, esant įtemptam grafikui, faktiškai sužlugdo krovos laiko tarpsnius (slotus).

Prie viso to prisideda ir geležinkelių faktorius. Nors nacionalinis SNCF streikas sausio 13 d. oficialiai baigėsi, atgarsiai dėl sutrikimų Paryžiaus regiono RER D ir E linijose toliau daro įtaką intermodaliniams pervežimams. Profsąjungos “Sud Rail” ir CGT pasiūlytas 400 eurų premijas vadina “pokštu” 13 % infliacijos fone ir užsimena apie naujas akcijas sausio 20 d.

“OTRE” ultimatumas: išlikimo kronika

Prancūzijos vežėjų sektoriaus susivienijimas OTRE (Organisation des Transporteurs Routiers Européens) kartu su Ispanijos FENADISMER išleido skubų pareiškimą, kuris skamba labiau kaip sektoriaus nekrologas nei kaip standartinis pranešimas spaudai. OTRE generalinis delegatas Jean-Marc Rivera pateikė gąsdinančią statistiką: 2022–2025 m. laikotarpiu Prancūzijoje bankrutavo 3032 transporto įmonės.

Naujausioje OTRE ataskaitoje pabrėžiama, kad vien per 2025 m. antrąjį ketvirtį užsidarė 645 įmonės – tai beveik 10 likvidacijų per dieną. “Mažėjančių apimčių ir augančių operacinių išlaidų fone bet kokie eismo blokavimai tampa paskutiniu lašu vežėjui”, – teigiama organizacijos pareiškime. Logistikos bendrovės reikalauja, kad vyriausybė nedelsdama nutrauktų blokadas, nurodydamos, kad vairuotojai patiria didžiulį stresą dėl netikrumo ir sunkių oro sąlygų.

Klausimo kaina ir prognozės

Transporto įmonėms situacija atrodo prastai. “TrasportoEuropa” vertinimais, kiekviena prastovos valanda vienam sunkvežimiui Prancūzijoje dabar vidutiniškai kainuoja 100 eurų. Pridėjus kuro perteklių apvažiavimuose ir baudas už terminų nesilaikymą, reisų pelningumas Prancūzijos kryptimi artėja prie nulio.

Prognozė iki savaitės pabaigos – nuosaikiai pesimistiška. Iki sausio 17 d. protestų intensyvumas tik augs. Pikto tikimasi sausio 20 d. Strasbūre. Logistikos operatoriams vertėtų numatyti bent +24 valandas prie standartinio tranzito per Prancūziją laiko ir ruoštis tam, kad “žalieji koridoriai” bet kurią akimirką gali tapti “raudonosiomis zonomis”.

“CargoNews” informacija

Ūkininkų protestai Prancūzijoje – cikliškas reiškinys, tačiau dabartinė 2026 m. banga pasižymi precedento neturinčiu koordinavimu tarp įvairių ES šalių profsąjungų. Susitarimas su “Mercosur” svarstomas daugiau nei 20 metų. Pagrindinis kliuvinys – standartų skirtumas: Prancūzijos ūkininkams draudžiama naudoti eilę pesticidų ir antibiotikų, kurie leidžiami Pietų Amerikoje, todėl importinė produkcija tampa 25–30 % pigesnė.

Ankstesnė didelė blokada 2024 m. pradžioje ES ekonomikai kainavo apie 600 mln. eurų tiesioginių nuostolių transporto sektoriuje.

__

Joëlio Philippono nuotrauka

 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0