Išmetamųjų teršalų mokestis: kodėl dyzelino litras Lenkijoje ir Lietuvoje staiga pabrango

“Pigaus” tranzito era oficialiai baigėsi. Pirmosios sąskaitos už degalus, kurias transporto įmonės gavo šią savaitę, užfiksavo staigų išlaidų šuolį dėl į kainą įskaičiuotų CO2 emisijos kvotų.

2026 m. sausio 21 d. rytą Lenkijos ir Lietuvos vežėjai uždarose bendruomenėse pradėjo masiniu būdu publikuoti degalų operatorių sąskaitas faktūras. Remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis ir “Polish Fuel Chamber” ataskaita, dyzelinio kuro litro kaina vidutiniškai pakilo 12–15 eurocentų būtent dėl ETS2 (Emission Trading System) sistemos įdiegimo. Tai nėra tiesiog sezoninis svyravimas – tai pasaulinio ES mechanizmo, skirto apmokestinti komercinio transporto anglies pėdsaką, darbo pradžia. Jei anksčiau ekologinė darbotvarkė buvo įvaizdžio klausimas, dabar ji tapo verslo išlikimo klausimu.

Matematika prieš logistiką

Skaičiai naujose sąskaitose nepalieka vietos manevrams. Standartiniam Lenkijos vežėjui, turinčiam 50 “Euro 6” klasės automobilių parką ir dirbančiam tarptautiniuose maršrutuose, papildomos išlaidos degalams sudarys apie 15 000 – 18 000 eurų per mėnesį. Problema ta, kad “perkelti” šias išlaidas užsakovui (krovinių savininkui) akimirksniu neįmanoma. Dauguma ilgalaikių 2026 m. sutarčių buvo pasirašytos rudenį, kai tikslus ETS2 priemokos dydis dar buvo politinių derybų objektas. Dabar transportininkams tenka arba dirbti “į nulį”, arba veltis į sunkias derybas dėl frachto tarifų peržiūrėjimo vidury sezono.

Lietuva “dyzelino” aklavietėje

Ypač aštriai situacija juntama Lietuvoje, kur logistikos sektorius sudaro didelę BVP dalį. Vietos analitikai pastebi paradoksą: vyriausybė skatina perėjimą prie elektros pavaros ir biodyzelino, tačiau magistralinių pervežimų infrastruktūra alternatyviam kurui vis dar yra fragmentiška. Briuselio sprendimas paleisti ETS2 būtent dabar atrodo labiau kaip fiskalinis instrumentas, o ne ekologinė paskata. Faktiškai vežėjai yra verčiami mokėti už pasirinkimo neturėjimą: tu arba moki CO2 mokestį, arba nevažiuoji visai, nes masinio ir prieinamo “žaliojo” sunkvežimio maršrutui Vilnius – Madridas kol kas nėra.

Miglotos kompensacijų perspektyvos

Lenkijos transporto asociacijos (ZMPD) jau rengia kreipimąsi į Infrastruktūros ministeriją su prašymu įvesti laikinas subsidijas arba mokesčių lengvatas. Tačiau reikia sąžiningai pripažinti: šansų tiesiogiai atgauti lėšas yra mažai. Lėšos iš ETS2 turėtų būti nukreipiamos į Socialinį klimato fondą, tačiau ES biurokratinė mašina sukurta taip, kad pinigai konkretų autoparko savininką pasieks geriausiu atveju po 2-3 metų dotacijų pavidalu elektriniams vilkikams pirkti. Iki to laiko transporto sektoriui teks savarankiškai tvarkytis su kasos spragomis.

Maršruto analizė: kur piltis “iki pilno”

Planuojant maršrutą koridoriumi “Šiaurė – Pietūs” šiandien neužtenka tiesiog žiūrėti į degalinės švieslentę. Nuo 2026 m. sausio lygtyje atsirado kintamasis ETS2, kuris prognozuojamą tranzitą pavertė matematiniu galvosūkiu. Jei Lenkijoje dar matome “kainų rojaus” likučius, tai artėjant prie Pirėnų situacija kardinaliai keičiasi.

Žemiau pateikiama suvestinė lentelė pagal pagrindinius tranzito taškus nuo Lenkijos bazių iki Ispanijos logistikos centrų. Duomenys patikrinti 2026 m. sausio 21 d.

Dyzelino (B7) kainų stebėsena koridoriuje Lenkija – Ispanija

Lenkijos dempingui iškilo grėsmė

Lenkija išlieka pigiausia įvažiavimo vieta, tačiau atotrūkis nuo kaimynų mažėja. Jei anksčiau skirtumas su Vokietija sudarė 30-40 centų, tai dabar dėl ETS2 įdiegimo specifikos ir skirtingo akcizų adaptavimo greičio jis susitraukė iki 27 centų. Vežėjams tai reiškia, kad strategija “užsipilti Lenkijoje ir ištempti iki Ispanijos” vis dar veikia, tačiau reikalauja juvelyrinio kuro likučio apskaičiavimo, kad netektų brangiai užsipilti kur nors ties Hanoveriu.

Prancūzijos barjeras

Prancūzija 2026 m. sausį, kaip ir tikėtasi, demonstruoja aukščiausius rodiklius. Čia anglies mokestis prisidėjo prie ir taip aukštų ekologinių mokesčių. Rekomendacija vežėjams: Prancūzijos automagistralių degalines vertėtų laikyti tik kraštutine priemone. Litro kainos skirtumas su Ispanija siekia solidžius 20 centų, o tai 1000 litrų bake sudaro 200 eurų nuostolį per vieną sesiją.

Ispanijos manevras

Ispanija įvedė ETS2 su minimaliais leistinais koeficientais, bandydama apsaugoti savo vaisių ir daržovių eksportuotojus. Galiausiai, 2026 m. sausio pabaigoje, šalis tapo antra pagal naudingumą vieta degalams piltis po Lenkijos. Tiems, kurie vyksta į Madridą ar Valensiją, naudingiau “išsausėti” Prancūzijoje, kad galėtų maksimaliai užsipilti iškart kirtę sieną La Jonquera punkte.

Anglies skaičiuoklė

Svarbu suprasti: ETS2 skaičius lentelėje – tai ne fiksuotas mokestis, o rinkos kaina už kvotą, kurią įtraukė tiekėjas. Matome, kad Vokietijoje ši priemoka yra didesnė (0.14 €), nes Vokietijos sertifikatų rinka griežčiau reguliuojama vidaus protokolais. Vežėjai turėtų tikėtis, kad iki 2026 m. kovo šie skaičiai gali pakilti dar 2-3 centais, jei CO2 kotiruotės biržose tęs sausio mėnesio ralį.

Informacija

Nuo 2026 m. sausio 1 d. ETS2 sistema įpareigojo iškastinio kuro tiekėjus išpirkti leidimus už kiekvieną į atmosferą išmestą CO2 kilogramą. Skirtingai nei ETS1, kuri lietė gamyklas, ETS2 kerta tiesiai per degalų baką. Pinigai keliauja į Socialinį klimato fondą, kuris, pagal Briuselio sumanymą, turėtų finansuoti elektrinių vilkikų pirkimą. Praktikoje tai tapo papildomu akcizu, kurį logistikos sektorius yra priverstas apmokėti iš savo ir taip nedidelės maržos.