Dienpinigiai iš praeities: Lietuvos vežėjus vejasi milijoniniai ieškiniai

Teisinis neapibrėžtumas dėl dienpinigių mokėjimo tapo finansine uždelsto veikimo bomba. Kol valdininkai kuria eilinės darbo grupes, teismai pradeda masiškai priteisti iš transporto įmonių milijonines kompensacijas už praėjusius metus.

Praėjusią savaitę įvyko Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis, kuriame pagrindiniu klausimu tapo dienpinigių mokėjimo tvarkos peržiūra. Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” atstovai – prezidentas Erlandas Mikėnas ir generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis – bandė paaiškinti tarybos kolegoms: tarptautinio transporto sektorius tapo nekokybiškų teisės aktų įkaitu. Asociacija aiškina, kad dabartinė situacija kelia grėsmę viso sektoriaus stabilumui dėl masinių vairuotojų ieškinių, kuriais reikalaujama perskaičiuoti išmokas už pastaruosius trejus metus.

Kriterijai ieškant autoriaus

Iki 2022 m. liepos 1 d. sistema buvo skaidri, nors ir griežta: darbdavys galėjo mokėti nuo 50 iki 100% dienpinigių normos be papildomų paaiškinimų. Tačiau prieš dvejus metus įvykdyta reforma įvedė sąlygą: mažinti išmoką iki pusės galima tik esant “objektyviems kriterijams”. Problema ta, kad įstatymų leidėjas pamiršo patikslinti, ką tiksliai laikyti objektyviu dalyku sunkvežimio kabinoje, važiuojančioje iš Vilniaus į Lioną.

“Įstatymų leidėjas paliko darbdaviams pareigą taikyti objektyvius kriterijus, bet nepasakė, kokie jie turėtų būti. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės veikė teisinio neapibrėžtumo sąlygomis, o dabar yra priverstos prisiimti dideles finansines pasekmes”, – pabrėžia “Linava” generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis. Sprendimas akivaizdžiai buvo politinio pobūdžio – reikėjo nuraminti profesines sąjungas, tačiau techninis įgyvendinimas pasirodė esąs nebrandus.

Kabinų aritmetika

Vežėjų rizika dabar matuojama ne abstrakčiais “veiksniais”, o konkrečiomis sumomis. Kadangi aiškių taisyklių nėra, teismai ir darbo ginčų komisijos pradėjo interpretuoti bet kokius įmonių vietinius aktus kaip “nepakankamai objektyvius”. Todėl vairuotojams priteisiamos priemokos iki pilnų 100% dienpinigių atbuline data už visą darbo laikotarpį.

Vienam vairuotojui pretenzijų suma gali siekti 10–15 tūkst. eurų. Įmonei, turinčiai 100 automobilių parką, potencialus išmokų kiekis pasiekia kelis milijonus eurų. Tai ne šiaip “išlaidos”, tai rizika vidutiniams rinkos dalyviams akimirksniu tapti nemokiems. Ieškiniai teikiami masiškai, dažnai padedant teisininkų kontoroms, kurios specializuojasi ieškant įstatymų spragų, o tai perkrauna teismų sistemą ir sukuria teisinio chaoso atmosferą.

Darbo grupė kaip atsisakymo forma

Trišalės tarybos posėdžio rezultatas buvo nuspėjamai biurokratiškas: “Linava” pasiūlymas nedelsiant patvirtinti kriterijus nebuvo priimtas. Vietoj to nuspręsta kurti dar vieną darbo grupę. Vežėjams tai reiškia, kad neapibrėžtumo laikotarpis tęsiasi, o potencialių ieškinių skaitiklis sukasi toliau.

Patyrę logistai supranta: kol valdininkai ir profesinės sąjungos kabinetuose ieško kompromiso, teismų praktika formuojasi stichiškai ir ne verslo naudai. Jei sprendimas nebus priimtas artimiausiais mėnesiais, lietuviškų vilkikų Europos keliuose gali gerokai sumažėti – ne dėl užsakymų trūkumo, o dėl neįmanomumo sumokėti “vakarykščius” dienpinigius pagal šiandieninius teismų tarifus.

Žinynas: dienpinigių evoliucija Lietuvoje

Dienpinigių klausimas Lietuvoje visada buvo konkurencinės kovos įrankis. Įvedus ES Mobilumo paketą, krūvis sektoriui išaugo, o vairuotojų atlyginimo koeficientas buvo pakeltas iki 1,65 minimalios algos, siekiant padidinti mokesčių pajamas. 2022 m. reforma buvo sumanyta kaip būdas apsaugoti darbuotojų teises nuo nepagrįstų išskaitymų, tačiau detalizacijos poįstatyminiuose aktuose trūkumas pavertė ją retrospektyvaus finansinio spaudimo verslui įrankiu.