CARGONEWS

Ukrainos vystymo ministerija riboja pamainas ir miegą kabinose

Ukrainos bendruomenių ir teritorijų vystymo ministerija patvirtino naujas vairuotojų darbo ir poilsio režimo taisykles, kurios faktiškai kopijuoja griežtus Europos Sąjungos socialinius standartus. Reforma, apie kurią žinyba paskelbė sausio 29 d., turėtų įsigalioti po šešių mėnesių – 2026 m. liepos 26 d. Pasak viceministro Serhijaus Derkačiaus, tikslas yra ambicingas: “perėjimas nuo formalių normų prie realios vairuotojų apsaugos” ir visiška integracija į ES transporto erdvę.

Ambicijos už kabinos ribų

Vienu iš labiausiai atgarsio sulaukusių naujovių punktų tapo draudimas reguliarų savaitinį poilsį (virš 45 valandų) praleisti transporto priemonės kabinoje. Nuo šiol vežėjas privalo savo lėšomis užtikrinti vairuotojui “tinkamas sąlygas” už automobilio ribų. Europos rinkai šis sprendimas atrodo kaip dežavu: analogiška ES norma sukėlė audringas diskusijas prieš kelerius metus priėmus “Mobilumo paketą”.

Tačiau jei Lenkijoje ar Vokietijoje pakelės viešbučių infrastruktūra šiaip ne taip susitvarko su srautu, tai Ukrainos vidaus rinkai tai gali tapti rimtu iššūkiu. Saugomų aikštelių su viešbučiais infrastruktūra šalyje išvystyta netolygiai, todėl šios normos vykdymas rizikuoja virsti biurokratine ekvilibristika klastojant viešbučių čekius.

G2V2 versijos skaitmeninė akis

Techninė reformos dalis susijusi su privalomu antrosios kartos išmaniųjų tachografų (G2V2) diegimu sunkvežimiuose, registruotuose po 2026 m. birželio 30 d. Šis įrenginys – ne tik laiko skaitiklis, bet ir pilnavertis GPS seklys, kuris automatiškai fiksuoja sienų kirtimą bei pakrovimo ir iškrovimo vietas.

Logistams vertėtų pasiruošti tam, kad “paslėpti” papildomas darbo valandas taps fiziškai neįmanoma. Be to, duomenų saugojimo terminas pas vairuotoją ilgėja iki 56 dienų (ši diena plius 55 praėjusios). Europoje šis perėjimas prie 56 dienų kontrolės jau baigėsi 2024 m. pabaigoje, tad Ukraina čia tiesiog vejasi nuvažiuojantį traukinį.

Komendanto valanda logistikai

Ypatingas dėmesys skirtas naktinėms pamainoms. Laikotarpiu nuo 22:00 iki 06:00 darbo trukmė dabar negali viršyti 10 valandų. Šis sprendimas atrodo labiau politinis-socialinis nei ekonominis. Naktinio aktyvumo ribojimas skirtas avaringumui mažinti, tačiau neišvengiamai sulėtins transporto apyvartumą ilgose distancijose.

Įdomu tai, kad ministerija paliko “langą” tam tikriems sektoriams: tachografų reikalavimai negalios specialiajai technikai, pašto darbuotojams ir agrarininkams 100 km spinduliu, taip pat jėgos struktūrų transportui. Esant dabartinei situacijai Ukrainoje, toks pasirinktinumas atrodo logiškas, tačiau sukuria erdvę diskusijoms apie lygių sąlygų rinkoje nebuvimą.

Apribojimų geografija

Ukrainos vežėjai, dirbantys tarptautinėmis kryptimis, seniai pripratę prie panašių taisyklių Lenkijoje ar Lietuvoje, kur už miegą kabinoje 45 valandų poilsio metu galima gauti kelių tūkstančių eurų baudą. Lenkijoje, pavyzdžiui, kelių transporto inspekcija (ITD) tikrindama savaitinį poilsį reikalauja apmokėjimo už viešbutį ar kitą būstą įrodymų.

Lietuvoje situacija analogiška, nors ten akcentas dažnai perkeliamas į vairuotojo grįžimo į bazę patikrą. Ukrainos vidaus rinkai tokios taisyklės – tai šoko terapija. Jei anksčiau smulkusis verslas galėjo ignoruoti socialines normas dėl greičio, tai nuo 2026 m. liepos “viršvalandžių” kaina gerokai išaugs.

“CargoNews” žinynas

Kova su nakvynėmis kabinose Europoje prasidėjo nuo Europos Teisingumo Teismo sprendimo 2017 m., kuris patvirtino, kad reguliarus savaitinis poilsis transporto priemonėje yra neteisėtas. Tai tapo 2020 m. priimto ES “Mobilumo paketo” (Mobility Package) pagrindu. Pagrindinis tikslas – ne tik saugumas, bet ir kova su “socialiniu dempingu”, kai Rytų Europos vežėjai taupydavo darbo sąlygų sąskaita, išstumdami Vakarų konkurentus. Ukraina, siekdama vieningos transporto rinkos, privalo priimti šias žaidimo taisykles be išlygų.

 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0