CARGONEWS

Staigmenų savaitė: byrantys JAV muitai, Lietuva tiesia kelią NATO, o Lenkija brangsta vežėjams

Savaitė nuo 2026 m. vasario 16 d. transporto ir logistikos sektoriuje tapo viena intensyviausių nuo metų pradžios. Apžvelgiame viską iš eilės.

Aukščiausiasis Teismas panaikino Trumpo muitus – bet verslas atsipalaidavo per anksti

Svarbiausia savaitės naujiena atėjo iš Vašingtono. Vasario 20 d. JAV Aukščiausiasis Teismas 6 balsais prieš 3 pripažino neteisėtais pagrindinius tarifus, kuriuos Trumpo administracija įvedė remdamasi IEEPA įstatymu (International Emergency Economic Powers Act). Teismas nusprendė, kad IEEPA nesuteikia prezidentui įgaliojimų nustatyti muitus – tai yra Kongreso prerogatyva.

Atrodytų – palengvėjimas. Tačiau džiaugsmas truko neilgai. Jau penktadienio vakarą Trumpas paskelbė apie naują 10% pasaulinį tarifą, o šeštadienį jį padidino iki 15%. Šį kartą pagrindas – 1974 m. Prekybos įstatymo 122 straipsnis (Section 122). Tai kitas teisinis mechanizmas, ir jo kol kas niekas neužginčijo.

Europos transportui ir logistikai situacija paradoksali. 2025 m. vasarą ES ir JAV sudarė prekybos susitarimą, pagal kurį tarifai daugumai europietiškų prekių buvo užfiksuoti ties 15%, o ES įsipareigojo panaikinti muitus JAV pramoninei produkcijai. Dabar šis susitarimas pakibo ant plauko: jis rėmėsi būtent IEEPA tarifais, kuriuos teismas panaikino.

Kaip pažymi DW, Europos Parlamentas jau buvo sustabdęs šio susitarimo ratifikavimą dėl Trumpo grasinimų aneksuoti Grenlandiją. Prekybos komiteto balsavimas paskirtas antradieniui, vasario 24 d., tačiau jo baigtis dabar neaiški. Komiteto vadovas Bernd Lange socialiniuose tinkluose rašė: “Neribotų savavališkų tarifų era galbūt artėja prie pabaigos. Mums reikia atidžiai įvertinti teismo sprendimą ir jo pasekmes”.

Prancūzijos prekybos ministras Nicolas Forissier pareiškė, kad ES turi įrankių atsakyti į naujus muitus, ir paragino šalis nares laikytis “vieningo požiūrio”. Vokietijos kancleris Friedrich Merz po teismo sprendimo tikisi mažesnės tarifų naštos Vokietijos ekonomikai ir rengia vizitą į Vašingtoną su “koordinuota Europos pozicija”.

Krovinių savininkams ir logistams verta stebėti ES–JAV prekybos susitarimo ratifikavimo eigą ir ruoštis tam, kad tarifai gali keistis į bet kurią pusę. Council on Foreign Relations ekspertai pabrėžia: net ir po teismo sprendimo pasaulio ekonomika greičiausiai išliks aukštesnių muitų ekonomika nei buvo iki Trumpo administracijos.

“Hapag-Lloyd” perka ZIM už $4,2 mlrd.: konteinerių rinka persitvarko

Vasario 16 d. Vokietijos konteinerių operatorius “Hapag-Lloyd” pasirašė sutartį dėl 100% Izraelio kompanijos “ZIM Integrated Shipping Services” akcijų įsigijimo po $35 už akciją. Bendra sandorio vertė – $4,2 mlrd.

Jungtinė kompanija valdys daugiau nei 400 laivų flotilę, kurios bendra talpa viršys 3 mln. TEU. Pasak Supply Chain Dive, metinė pervežimų apimtis iki 2027 m. pasieks 18 mln. TEU. “Hapag-Lloyd” įsitvirtina kaip penktas pagal dydį pasaulio konteinerių vežėjas, padidindamas rinkos dalį nuo 7% iki 8,8%.

Sandorio struktūra nėra standartinis perėmimas. ZIM verslo dalis, susijusi su strateginiais maršrutais į Izraelį, bus atskirta į naują įmonę “New ZIM”, valdomą Izraelio fondo “FIMI Opportunity Funds”. Tai buvo Izraelio valstybės “auksinės akcijos” sąlyga.

Kodėl tai svarbu pervežimams Europoje: Konteinerių rinkos konsolidacija tiesiogiai veikia frachto tarifus. Analitikai pastebi, kad pasitraukus vienam nepriklausomam agresyviam žaidėjui, mažėja “dempingo” tikimybė užpildant laivus. Tai gali sukurti aukštesnes, bet stabilesnes kainų grindis maršrutuose Europa–Azija.

“DB Cargo” naikina 6000 darbo vietų: didžiausia geležinkelių restruktūrizacija Vokietijoje

Vasario 19 d. “Deutsche Bahn” oficialiai paskelbė apie didžiulę “DB Cargo” restruktūrizaciją. Planas numato iki 2030 m. Vokietijoje panaikinti apie 6000 iš 14 000 darbo vietų.

Svarbus kontekstas – Europos Komisijos reikalavimai. EK atlieka tyrimą dėl valstybės pagalbos taisyklių ir reikalauja, kad “DB Cargo” taptų pelninga iki 2026 m. pabaigos. Kaip rašo “TrasportoEuropa”, beveik pusės darbuotojų Vokietijoje atleidimas reiškia galimą pajėgumų mažėjimą sudėtingiausiose serviso srityse.

Ką tai reiškia autovežėjams: Jei “DB Cargo” sumažins vagonų maršrutus, dalis krovinių (ypač iš automobilių pramonės ir metalurgijos) gali persikelti ant kelių. Vežėjams, dirbantiems maršrutais per Vokietiją, tai potencialus paklausos augimas.

Kiberataka prieš “Deutsche Bahn”: “mastas reikšmingas”

Vasario 17–18 d. “Deutsche Bahn” sistemos patyrė masyvią DDoS ataką. Buvo sutrikdyta svetainės bahn.de ir programėlės “DB Navigator” veikla.

Nors kompanija neįvardijo organizatorių, “Cybernews”, remdamiesi “Der Spiegel”, praneša, kad Vokietijos valdžia įtaria Rusijos hakerius (grupuotę “NoName05716”). Ataka tiesiogiai nepaveikė traukinių eismo, tačiau krovinių klientams, naudojantiems skaitmenines sąsajas sekimui, tai rimtas pavojaus signalas.

Lietuva: geležinkelis NATO ir Ukrainos atstatymo fondas

Lietuva šią savaitę pasižymėjo dviem stambiais infrastruktūros projektais.

  • Geležinkelis į Rūdninkų poligoną: Krašto apsaugos ministerija 2026 m. vasarį pradėjo naujos atšakos statybą. Tikslas – užtikrinti greitą sunkiosios technikos ir Vokietijos brigados personalo perdisponavimą. Prezidentas Gitanas Nausėda LTG karinio mobilumo forume pabrėžė, kad “Rail Baltica” yra “pagrindinis regioninio gynybos mobilumo elementas”.
  • Ukrainos transporto atstatymo fondas: Vasario 17 d. Lietuva, Švedija, Kanada ir Ukraina paskelbė apie naujo tarptautinio fondo kūrimą. Jį administruos Lietuvos Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Pirmasis žingsnis – parama automatinėms svėrimo sistemoms, kurios padėtų mažinti eiles Ukrainos pasienyje.

Lenkija: vežėjai skaičiuoja nuostolius po dvigubo kelių brangimo

Nuo 2026 m. sausio 1 d. “e-TOLL” tarifai Lenkijoje pakilo 4–6% dėl infliacijos. Tačiau tikrasis smūgis teko vasario 1 d.

Remiantis Freight Perspectives duomenimis, baziniai tarifai transporto priemonėms virš 3,5 t išaugo apie 33%. Tuo pačiu mokamų kelių tinklas išsiplėtė 645 km – iki 5870 km. Tai ypač jautru tranzito maršrutuose, jungiančiuose Vakarų Europą su Baltijos šalimis. Vežėjams patariama skubiai perskaičiuoti savikainą ir derėtis su užsakovais dėl frachto korekcijų.

Frachto rinka: kontraktiniai tarifai auga, spot rinka stringa

Naujausi duomenys, paskelbti “Upply”, “Transport Intelligence” ir IRU, rodo dviprasmišką vaizdą. Kontraktiniai tarifai auga, nes krovinių savininkai siekia užfiksuoti kainas tikėdamiesi paklausos atsitiesimo 2026 m. Tuo tarpu spot rinka išlieka vangi.

Operacinės išlaidos auga: dyzelinas brango 0,66%, vairuotojų išlaidos – 1,28%, o finansinės ir draudimo sąnaudos šoktelėjo net 4,23%. IRU duomenimis, 2025 m. Europoje vis dar trūko 444 000 vilkikų vairuotojų.

“Waberer’s” investuoja €57 mln. į parko atnaujinimą

Vengrijos grupė “Waberer’s” paskelbė apie planus 2026 m. pakeisti 925 transporto priemones. Po atnaujinimo vidutinis tarptautinių pervežimų parko amžius turėtų sumažėti nuo trejų iki maždaug dvejų metų. Tai agresyvus standartas, nustatantis aukštą kartelę konkurentams regione.

Elektrinis vilkikas pirmą kartą pervažiavo Lamanšą

Įvykis, aktyviai aptarinėtas šią savaitę: elektrinis vilkikas “DAF XF Electric” pirmą kartą atliko krovininį reisą per Lamanšo tunelį su “LeShuttle Freight” traukiniu. Maršrutas – 1700 km iš JK į Vokietiją per penkias šalis. Iki 2026 m. pabaigos šis servisas bus atviras visiems elektriniams HGV komerciniu režimu.

Trumpai apie svarbius dalykus

  • Saugumas ES keliuose: EK ataskaita rodo, kad pažanga mažinant žuvusiųjų skaičių yra nepakankama, reikės griežtesnių priemonių.
  • Nauji reikalavimai vilkikams: Nuo 2026 m. liepos 7 d. automatinio avarinio stabdymo sistemos (AEB) taps privalomos naujai gaminamiems sunkvežimiams, taip pat privalomos taps “juodosios dėžės” (EDR).
  • Tachografai mikroautobusiukams: Nuo 2026 m. liepos 1 d. 2,5–3,5 t masės furgonai tarptautiniuose reisuose privalės turėti antros kartos išmaniuosius tachografus (G2V2).
  • ADR pokyčiai: Nuo 2026 m. birželio 24 d. įsigalioja nauja ES direktyva dėl pavojingų krovinių vežimo su vieningu patikrų kontroliniu sąrašu.

Šaltiniai: Reuters, CNBC, CNN, Al Jazeera, CFR, The Register, Defence Blog, LRT, Hapag-Lloyd, ZIM, trans.info, Upply, IRU, Transport Intelligence, TrasportoEuropa, SecurityWeek, Cybernews, Freight Perspectives, BBC.

 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0