Pusė kelio – ketvirtis rezultato: Europos Komisija pripažino „kelių“ strategijos žlugimą mažinant žuvusiųjų skaičių

Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė tarpinę 2021–2030 m. ES kelių strategijos vykdymo ataskaitą. Pagrindinė išvada: per pirmąją dešimtmečio pusę žuvusiųjų skaičius ES keliuose sumažėjo tik 12%, nors norint pasiekti tikslą – iki 2030 m. skaičių sumažinti perpus – šiuo metu reikėjo pasiekti jau 27% mažėjimą. Komisija pristatė pagreitintų priemonių paketą penkiomis kryptimis. Vežėjams ir logistikos specialistams tai reiškia griežtesnę kontrolę, naujus reikalavimus technikai ir augančias tarpvalstybines baudas.

Kas nutiko: skaičiai, kurie nedžiugina

2024 m. Europos Sąjungos keliuose žuvo 19 940 žmonių. Tai 12% mažiau nei 2019 m. (bazinis strategijos tikslų metas). Skamba kaip progresas, tačiau iki plano dar toli.

Strategija EU Road Safety Policy Framework 2021–2030 numato iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių sumažinti 50%, o iki 2050 m. visiškai panaikinti mirtis keliuose („Vision Zero“ koncepcija). Norint laikytis grafiko, kasmetinis mažėjimas turėtų siekti 4,6%. Realus tempas – maždaug tris kartus lėtesnis.

Už darnų transportą ir turizmą atsakingas Europos Komisijos narys Apostolos Tzitzikostas ataskaitą pakomentavo taip:

“Kiekviena žūtis kelyje yra tragedija. Pasiekėme svarbią pažangą, tačiau privalome paspartinti pastangas ir veikti greičiau bei ryžtingiau. Priemonės, kurias šiandien pristatome, padės valstybėms narėms išgelbėti tūkstančius gyvybių, sumažinti milžiniškas ekonomines bei socialines eismo įvykių sąnaudas ir užtikrinti Europos lyderystę automobilių saugos ir inovacijų srityje.”

Ekonominė žala dėl eismo įvykių Europos Sąjungoje vertinama maždaug 2% BVP. Kasmet iki 100 000 žmonių patiria gyvenimą keičiančias traumas.

Kas pirmauja, o kas atsilieka: sėkmių ir nesėkmių žemėlapis

Vidutiniai ES rodikliai slepia didžiulius skirtumus tarp šalių.

Lyderės mažinant mirtingumą – Lenkija, Lietuva ir Slovėnija. Kiekviena iš šių šalių nuo 2019 m. žuvusiųjų skaičių sumažino 33–35%. Jos yra vienos iš nedaugelio, kurios realiai laikosi 2030 m. tikslo plano.

Europos transporto saugos tarybos (ETSC) duomenimis, Lietuva ir Lenkija 2012–2022 m. laikotarpiu pademonstravo vienus įspūdingiausių rezultatų ES. Žūčių skaičius Lietuvos keliuose sumažėjo 60%, Lenkijos – 47% (kai ES vidurkis siekė 22%).

Saugiausi keliai išlieka Švedijoje (20 žuvusiųjų milijonui gyventojų) ir Danijoje (24 milijonui). Pavojingiausi – Rumunijoje (78 milijonui) ir Bulgarijoje (74 milijonui). ES vidurkis – 45 milijonui.

Tuo pat metu kai kuriose šalyse stebimas stagnavimas ar net žingsnis atgal. Airijoje ir Estijoje žuvusiųjų skaičius išaugo. Prancūzijoje, Italijoje ir Nyderlanduose pagerėjimas išlieka minimalus.

Tarp sėkmingų nacionalinių praktikų ataskaitoje ypač išskiriamos trys:

• Ispanija visos šalies mastu miestuose įvedė 30 km/h greičio apribojimą.

• Prancūzija išplėtojo didžiulį automatinių kontrolės kamerų tinklą.

• Danija orientuojasi į įrodymais pagrįstas informacines kampanijas.

Ką ši ataskaita reiškia vežėjams ir logistikos specialistams

Transporto įmonėms Europos Komisijos ataskaita yra signalas, kad reguliuotojų spaudimas didės. Komisija nurodė penkias prioritetines paspartintų veiksmų kryptis.

Infrastruktūra ir intelektualios transporto sistemos

Komisija ragina valstybes nares, atlikus pirminį kelių tinklo saugumo vertinimą, pradėti sistemingas avaringų ruožų (vadinamųjų „juodųjų dėmių“) naikinimo programas. Vietos ir regionų valdžia privalo integruoti saugumo klausimus į žemėtvarkos ir transporto planavimą, užtikrinti infrastruktūrą pažeidžiamiems eismo dalyviams ir plėtoti skubios pagalbos galimybes.

Vežėjams tai reiškia: maršrutai keisis. Greičio ribojimai, sankryžų rekonstrukcijos, specialios juostos – visa tai gali pareikalauti logistinių skaičiavimų koregavimo.

Griežtesnė kontrolė ir tarpvalstybinės baudos

Viena pagrindinių problemų, užfiksuotų ataskaitoje, – nepakankama taisyklių laikymosi kontrolė. Apie 40% tarpvalstybinių pažeidimų iki šiol likdavo nenubausti tiesiog todėl, kad skirtingų šalių sistemos nebuvo pakankamai susietos.

Nuo 2024 m. gruodžio ES galioja atnaujinta Direktyva dėl tarpvalstybinio keitimosi informacija apie kelių eismo taisyklių pažeidimus (Direktyva (ES) 2024/3237). Ji išplečia pažeidimų sąrašą, dėl kurių šalys privalo bendradarbiauti: prie greičio viršijimo ir vairavimo išgėrus prisidėjo pavojingas lenkimas, ištisinės linijos kirtimas ir pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Šalis, kurioje užfiksuotas pažeidimas, gali prašyti pažeidėjo gyvenamosios šalies išieškoti baudą (jei suma viršija 70 eurų).

Europos Parlamento pranešėjas šiuo klausimu Kosma Złotowski (Lenkija) pabrėžė: “Užsienietiškas valstybinis numeris negali būti nebaudžiamumo kelyje licencija.”

Vežėjams, dirbantiems tarptautiniuose maršrutuose (o tai praktiškai visos Lenkijos ir Lietuvos įmonės), tai yra principinis pasikeitimas. Baudos dabar pasieks adresatą beveik garantuotai, nepriklausomai nuo registracijos šalies.

Transporto priemonių saugos technologijos

Nuo 2024 m. liepos visos naujos transporto priemonės ES (įskaitant sunkvežimius ir autobusus) privalo atitikti antrąjį Bendrojo saugos reglamento etapą (GSR II). Sunkiajai technikai tai reiškia privalomas aštuonias pagalbos vairuotojui sistemas:

• Išmanioji greičio palaikymo sistema (ISA) – atpažįsta ženklus ir įspėja apie viršijimą.

• Avarinio stabdymo sistema (AEBS) – automatiškai suveikia iškilus susidūrimo grėsmei.

• Vairuotojo mieguistumo ir dėmesio praradimo įspėjimo sistema (DDAW) – stebi vairavimo modelius.

• Aklųjų zonų informacinė sistema – įspėja apie pėsčiuosius ir dviratininkus šalia transporto priemonės.

• Padangų slėgio stebėjimo sistema (TPMS).

• Įvykių duomenų įrašymo įrenginys (EDR) – „juodoji dėžė“ eismo įvykių analizei.

• Avarinio stabdymo signalo sistema.

• Važiavimo juostos laikymosi sistema.

Nuo 2026 m. liepos prie jų prisidės pažangi vairuotojo dėmesio nukreipimo įspėjimo sistema (ADDW), kuri kameromis stebės vairuotojo akių judesius.

Vežėjams verta tai įvertinti atnaujinant parką. Technika, pagaminta po 2024 m. liepos, jau turi atitikti šiuos reikalavimus. Perkant naudotus automobilius svarbu suprasti: jei konkretus egzempliorius pagamintas iki šios datos, jis normų gali neatitikti. Retrospektyvus sistemų montavimas nėra reikalaujamas, tačiau ateityje standartų neatitikimas gali turėti įtakos draudimo sąlygoms ir leidimui dalyvauti eisme.

Naujos mobilumo formos

Ataskaitoje fiksuojami nauji iššūkiai: masinis elektrinių paspirtukų ir asmeninių judėjimo priemonių plitimas, visuomenės senėjimas, laipsniškas autonominių transporto priemonių diegimas. Visi šie veiksniai keičia saugumo keliuose vaizdą ir reikalauja taisyklių pritaikymo.

Miestų zonose pažeidžiami eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai, elektrinių paspirtukų ir mopedų naudotojai) sudaro beveik 70% visų žuvusiųjų. Pagrindinė žūčių priežastis – susidūrimai su lengvaisiais automobiliais ir sunkvežimiais. Tai dar kartą pabrėžia profesionalių vairuotojų ir vežėjų įmonių atsakomybę už saugumą miestuose.

Lietuva ir Lenkija: iš autsaiderių į lyderes

Skaitytojams iš Lietuvos ir Lenkijos ataskaitoje yra ir gerų naujienų. Abi šalys yra tarp nedaugelio, kurios realiai artėja prie 2030 m. tikslo.

Lenkija per pastarąjį dešimtmetį padarė vieną didžiausių šuolių ES. 2023 m. šalis gavo kasmetinį ETSC apdovanojimą už saugumą keliuose. Tarp suveikusių priemonių – didelio masto kelių švietimo programos ir infrastruktūros modernizavimas. 2025 m. pirmoje pusėje žuvusiųjų skaičiaus mažėjimo tendencija Lenkijoje išsilaikė.

Lietuva pasiekė dar įspūdingesnį rezultatą ilgalaikėje perspektyvoje: 60% sumažėjimas 2012–2022 m. laikotarpiu. Projektas „EU Road Safety Exchange“ išskiria Lietuvos inovacijas kelių dizaino srityje kaip pavyzdį kitoms ES šalims.

Tačiau abiejose šalyse mirtingumo lygis vis dar yra aukštesnis už ES vidurkį. Dauguma žūčių vis dar įvyksta kaimo vietovių keliuose (Lenkijoje – 58%), ir būtent čia dažnai įvyksta avarijos, kuriose dalyvauja sunkvežimiai.

Ko tikėtis toliau: pagrindinių įvykių kalendorius

Vasario 16 d. ataskaita – tai ne taškas, o kablelis. Laukia serija teisinių ir norminių žingsnių.

Jau galioja:

• GSR II (antrasis etapas) – privalomos saugos sistemos visoms naujoms transporto priemonėms (nuo 2024 m. liepos).

• Atnaujinta direktyva dėl tarpvalstybinio keitimosi informacija apie KET pažeidimus (nuo 2025 m. sausio).

• Naujos vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės, įskaitant dvejų metų stažą pradedantiesiems ir atnaujintas medicinines patikras.

Laukiama:

• 2026 m. liepa – privaloma ADDW sistema (vairuotojo dėmesio stebėjimas) visiems naujų tipų transporto priemonėms.

• Techninės apžiūros teisės aktų paketo (Roadworthiness Package) peržiūra: privalomos kasmetinės patikros seniems automobiliams, patikrų taikymas visiems motociklams virš 125 kub. cm.

• 2027 m. – Bendrojo saugos reglamento (General Safety Regulation) peržiūra.

• 2028–2034 m. – naujas ES biudžeto ciklas (Multiannual Financial Framework), kurio metu Komisija žada didesnę finansinę paramą kelių saugumo priemonėms.

Baudų augimas 2026 metais: praktinė informacija

Lygiagrečiai su ES iniciatyvomis, kai kurios šalys jau sugriežtino baudas 2026 m. Tarptautiniais maršrutais važinėjantiems sunkvežimių vairuotojams naudinga žinoti atnaujintą situaciją.

Italija pirmauja pagal griežtumą: viršijus greitį daugiau nei 60 km/h, bauda gali siekti 3 382 eurus, naudojimasis telefonu vairuojant – iki 660 eurų. Nyderlandai padidino baudą už telefoną iki 440 eurų, be to, virš 90% greičio viršijimo atvejų fiksuojama automatinėmis kameromis – užsienio vežėjai kvitus gauna per tarpvalstybinę sistemą. Lenkijoje už važiavimą per raudoną šviesą skiriama 15 baudos taškų ir 500 zlotų (apie 115 eurų) bauda.

Išvada: ką daryti vežėjams

Europos Komisijos ataskaita yra aiškus signalas rinkai. Dabartinio avaringumo mažėjimo tempo nepakanka, todėl reguliuotojas pasirengęs didinti spaudimą. Transporto ir logistikos įmonėms tai reiškia kelis konkrečius dalykus:

1. Atnaujinant parką būtina atsižvelgti į GSR II reikalavimus. Sunkvežimiai ir autobusai, pagaminti po 2024 m. liepos, jau turi privalomas saugos sistemas – tai ne tik reguliavimo reikalavimas, bet ir veiksnys, kuris ateityje gali veikti draudimo tarifus bei leidimus vežti krovinius.

2. Tarpvalstybinės baudos dabar surenkamos centralizuotai. Vairuotojams ir dispečeriams svarbu atnaujinti žinias apie eismo taisykles kiekvienoje maršruto šalyje, ypač apie greičio režimus, telefono naudojimą ir leistinas alkoholio normas.

3. Miesto zonose dirbančios įmonės susidurs su papildomais ribojimais – nuo 30 km/h greičio limitų iki reikalavimų dėl pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos.

4. Galiausiai, Lenkija ir Lietuva, nors ir demonstruoja pažangą, vis dar turi aukštesnį mirtingumo rodiklį nei ES vidurkis. Tai reiškia, kad nacionaliniai reguliuotojai greičiausiai ir toliau griežtins kontrolę.

__

Iliustracija: DI