Kai kabina virsta orkaite: kaip tolimųjų reisų vairuotojui ištverti reisą

Tolimųjų reisų vairuotojui karštis prasideda nuo kabinos, kuri per dieną prikaupė šilumos, nuo rampos be pavėsio, nuo tento, kurį reikia uždaryti saulėje, nuo šilto vandens butelio ir nuo nakvynės stovėjimo aikštelėje, kur asfaltas vėsta stebėtinai lėtai.

Iš šalies tai dažnai atrodo paprastai: vairuotojas sėdi transporto priemonėje, jis turi kondicionierių. Realybėje vairuotojas ne tik vairuoja: jis laukia, tvirtina krovinį, atidaro duris, vaikšto po terminalą, tikrina dokumentus, kartais padeda pakrauti arba iškrauti krovinį, o tada bando miegoti toje pačioje kabinoje. Jei autonominis kabinos aušintuvas silpnas, aikštelė triukšminga, o langus atidaryti baisu dėl vagystės rizikos, poilsis virsta kankyne.

Be to, karštis veikia dėmesį, reakciją, miegą ir techniką. O prie sunkiasvorės transporto priemonės vairo tai jau kelia riziką visiems eismo dalyviams.

Tachografas rodo poilsį. Organizmas gali manyti kitaip

Pagal ES taisykles vairuotojas turi daryti pertrauką po 4,5 valandos vairavimo. Tačiau karštis reglamentų neskaito. Perkaitimas gali prasidėti ne po 4,5 valandos, o po keturiasdešimties minučių darbo su tentu atviroje aikštelėje. Arba po laukimo po saule. Arba po nakties, kai kabina taip ir neatvėso.

Todėl vasarą pavojinga manyti, kad teisėtas darbo režimas automatiškai reiškia saugų režimą. Vairuotojas gali formaliai “ilsėtis”, bet jei šis poilsis vyksta įkaitusioje aikštelėje be pavėsio, dušo, tualeto ir normalaus vėsinimo, organizmas neatsigauna.

Vežėjui tai labai praktiškas dalykas: vasaros maršruto negalima planuoti tik pagal kilometrus, laiko langus ir turimą vairavimo laiką. Į skaičiavimus patenka temperatūra, pakrovimo laikas, aikštelės tipas, fizinis darbas, pavėsio buvimas, sanitariniai sustojimai, nakvynės vieta ir kondicionieriaus būklė.

Vandens atsargos turi būti skaičiuojamos ne pagal planą, o pagal vėlavimą

Darbinis minimumas karštam reisui – vandens atsargos, skaičiuojamos su vėlavimo rezervu. Jei vairuotojas dirba fiziškai: tentas, diržai, grandinės, pakrovimas, iškrovimas, vaikščiojimas po terminalą, – vien vandens kartais nepakanka. Gausiai prakaituojant organizmas netenka druskų, todėl padeda elektrolitai, rehidratacinis tirpalas, mineralinis vanduo arba nesaldus gėrimas su druskomis.

Gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai ir litrai kavos problemos neišsprendžia. Jie gali trumpam suteikti žvalumo, bet nepakeičia normalaus skysčių atstatymo. Ypač tada, kai vairuotojas prakaituoja, mažai valgo ir dar yra priverstas riboti vandenį dėl tualeto trūkumo.

Jei įmonė reisą organizuoja taip, kad vairuotojas taupo vandenį dėl grafiko, tai jau darbo organizavimo problema.

Kondicionierius – saugumo elementas

Vasarą tvarkingas kondicionierius reikalingas taip pat rimtai kaip tvarkingi stabdžiai. Ypač jei vairuotojas miega kabinoje. Dienos karštis sukelia nuovargį, nakties karštis atima miegą, o ryte žmogus vėl turi vairuoti.

Prieš karštą reisą transporto priemonėje turi būti patikrinta:

• kondicionierius;
• autonominis kabinos aušintuvas, jei jis yra;
• užuolaidėlės ir saulės apsauginiai ekranai;
• kabinos ventiliacija;
• šaldytuvas arba termo dėžė;
• galimybė laikyti vandenį ir vaistus tinkamoje temperatūroje.

Frazė “kondicionierius kartais streikuoja” vasarą skamba ne kaip smulkus gedimas, o kaip rizika. Ypač reisuose per Pietų Europą, nakvojant kabinoje ir dirbant atviruose terminaluose.

Kas padeda kabinoje

Karštame reise veikia ne herojiški sprendimai, o nuobodžios smulkmenos.

Kabinos komplekte naudinga turėti:

• vandens atsargų;
• elektrolitų;
• drėgną rankšluostį;
• atsarginius medvilninius, šviesius marškinėlius;
• saulės apsauginį ekraną priekiniam stiklui;
• galvos apdangalą;
• akinius nuo saulės;
• SPF kremą;
• termo dėžę arba šaldytuvą;
• paprastą vaistinėlę;
• skubios pagalbos kontaktų sąrašą.

Stovint padeda viskas, kas mažina įkaitimą: pavėsis, jei jis yra, uždengtas priekinis stiklas, vėdinimas saugiomis sąlygomis, kabinos atvėsinimas prieš miegą, lengvi drabužiai poilsiui.

Jei tenka miegoti dieną, kabiną reikia atvėsinti iš anksto. Užmigti perkaitusiame salone sunku, o pabusti pailsėjusiam beveik neįmanoma.

Drabužiai: nuogas liemuo – bloga strategija

Vasarą ant rampos kartais norisi nusimesti viską, kas nereikalinga. Tačiau nuogas liemuo saulėje greitai reiškia nudegimą, perkaitimą ir skysčių netekimą. Geriau veikia lengvi, laisvi, šviesūs, kvėpuojantys drabužiai, galvos apdangalas ir kaklo apsauga.

Jei aikštelėje privalomi šalmas, liemenė, pirštinės ir apsauginė avalynė, karštis šių reikalavimų nepanaikina. Tačiau vasarinė ekipuotė turi būti lengva: kvėpuojanti liemenė, tinkamas audinys, galimybė poilsio metu saugiai nusiimti dalį apsaugos priemonių.

Sunkiausi darbai – ne karščiausią valandą

Blogiausias scenarijus – darbas su tentu, krovinio tvirtinimas, rankinis darbas arba laukimas atviroje aikštelėje vidury dienos. Karštose šalyse ir regionuose pavojingiausia dienos dalis dažnai būna nuo vėlyvo ryto iki popietės.

Vežėjui ir dispečeriui tai reiškia: kur įmanoma, fizinį darbą geriau planuoti rytui arba vakarui. Kur neįmanoma – numatyti daugiau laiko, pertraukas, vandenį, pavėsį ir vairuotojo teisę sustoti pasijutus blogai.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti reisus, kai vairuotojas grįžta po atostogų, nedarbingumo arba darbo vėsesniame regione. Organizmas prie karščio prisitaiko palaipsniui. Patyręs vairuotojas gali būti profesionaliai pasirengęs, bet fiziologiškai dar neprisitaikęs.

Kada “pavargau” jau pavojinga

Perkaitimas dažnai prasideda paprastai. Silpnumas. Galvos skausmas. Svaigimas. Pykinimas. Mėšlungis. Stiprus troškulys. Dirglumas. Dažnas širdies plakimas. Gausus prakaitavimas. Vairuotojas gali tai aiškinti neišsimiegojimu, kava, nervais, eile arba “tiesiog karščiu”.

Esant tokiems simptomams fizinis darbas turi būti sustabdytas. Normali reakcija – vėsi vieta, pavėsis, vanduo arba rehidratacinis gėrimas, odos vėsinimas, drėgnas rankšluostis, šaltis ant kaklo ir pažastų, ryšys su dispečeriu.

Jei per pusvalandį nepagerėja, tai jau blogas ženklas.

Kada reikia skambinti 112

Šilumos smūgis – skubi būklė. Jo požymiai: sumišimas, keista kalba, koordinacijos praradimas, traukuliai, sąmonės netekimas, labai karšta oda, maždaug 40°C ir aukštesnė temperatūra, stiprus dusulys.

Tą akimirką reisas baigėsi. Klientas palauks. Laiko langas bus perkeltas. Krovinys nėra svarbesnis už žmogų. ES skubios pagalbos numeris – 112.

Dispečeriui taisyklė turi būti paprasta: jei vairuotojas sako, kad jam svaigsta galva, temsta akyse, pykina, jis painiojasi arba negali normaliai tęsti darbo, negalima atsakyti “pavažiuok dar truputį”.

Karštis gadina ne tik žmones, bet ir techniką

Vasarą kenčia technika: padangos, variklis, stabdžiai, kondicionierius, refrižeratorius, akumuliatoriai, elektronika. Per mažai pripūsta padanga kaista greičiau, o sunkiasvorei transporto priemonei karštame kelyje tai gali baigtis padangos gedimu.

Prieš karštą reisą verta tikrinti ne “iš akies”, o normaliai:

• padangų slėgį, kai jos šaltos;
• šoninių sienelių ir protektoriaus būklę;
• aušinimo skysčio lygį;
• radiatorių ir interkulerį, ypač jei jie užsikimšę purvu;
• diržus ir žarnas;
• stabdžius;
• kondicionieriaus veikimą;
• autonominio kabinos aušintuvo veikimą;
• refrižeratorių, jei vežamas temperatūrinis krovinys.

Jei variklis kaista, kondicionierius nebesusitvarko, o padangos kelia klausimų, karštas reisas tampa loterija. Logistikoje ir taip pakanka netikėtumų, kad dar būtų pridėta tokių.

Trys vietos, kur vairuotojas dažniausiai lieka vienas

Nemaloniausios istorijos su karščiu dažnai nutinka ne kelyje.

Pirmas taškas – rampa. Vairuotojas gali valandų valandas laukti be prieigos prie normalios patalpos, vandens ir tualeto.

Antras – terminalas. Ten daug asfalto, betono, apsaugos, taisyklių ir mažai pavėsio.

Trečias – stovėjimo aikštelė. Net jei vieta atsirado, tai dar nereiškia, kad ten galima normaliai atsigauti. Pavėsis, dušas, tualetas, saugumas ir galimybė atvėsinti kabiną vasarą priklauso normaliam poilsiui.

Jei įmonė siunčia vairuotoją į reisą nesuprasdama, kur jis gers, ilsėsis, nakvos ir vėsinsis, tai prastai organizuotas reisas. Ir jokia vairuotojo patirtis to visiškai nekompensuos.

Vasaros minimumas vežėjui

Vežėjas karščiui turi turėti ne plakatą “saugokite save”, o aiškią darbo tvarką.

Prieš sezoną – kondicionierių, autonominių kabinos aušintuvų ir aušinimo sistemų patikra.

Prieš reisą – vanduo, elektrolitai, tvarkinga kabina, aiškios stovėjimo vietos, orų perspėjimų įvertinimas.

Reiso metu – ryšys su dispečeriu, galimybė perkelti fizinį darbą, papildomos pauzės, vairuotojo teisė sustoti atsiradus perkaitimo simptomams.

Po reiso – problemų analizė: kur nebuvo vandens, kur neįleido į tualetą, kur vairuotojas negalėjo miegoti, kur kondicionierius nesusitvarkė, kur laiko langas buvo paskirtas karščiausią valandą.

Karštis Europoje nebeatrodo kaip atsitiktinis kelių dienų nemalonumas. Tai nauja vasaros rutina. Pagrindinis pavojus čia slypi įprotyje manyti, kad viską galima iškentėti.