Vežėjai: prekės ir paslaugos brangs, dalis įmonių gali bėgti į užsienį

Smarkiai auga kelių mokestis sunkiasvoriams automobiliams. Vežėjai, pasijutę melžiama karve kelininkų skylėms kamšyti, sako, kad didėjant pervežimų išlaidoms, brangs ir prekės, ir paslaugos, o dalis įmonių nuo augančių mokesčių naštos žada bėgti, verslą perkeldamos į kaimynines šalis. Kelininkai sako didesniais mokesčiais tik atstatantys teisingumą, kad daugiau mokėtų tie, kas labiausiai alina kelius.

Lietuvos keliai labiausiai kenčia nuo sunkiasvorių automobilių, todėl šie turėtų daugiausiai mokėti ir už naudojimąsi keliais ir taršą. Pagal šią logiką nuo gegužės 1-osios keičiasi kelių mokesčio dydžiai. Sunkiasvoriams automobiliams jie auga vos ne dvigubai.

„Paros mokestis buvo 20 litų, dabar jis pakyla iki 39 litų. Kadangi mes dar mokūs, tai iš mūsų dar nori išspausti, bet tai yra neteisinga. Jeigu tikrai mokesčiai bus ir toliau didinami – ir būtent vežėjams, tai tikrai kiekvienas susimąstys apie verslo perkėlimą į kitą šalį“, – sako UAB „Daimanta“ direktorius Dainius Abramavičius.

Pasak vežėjų, augančių kelių mokesčių naštą labiausiai pajus vidaus pervežimais užsiimančios bendrovės, o per jas – netrukus ir vartotojai, nes sunku rasti prekę ar paslaugą, kuri apsieitų be transporto.

„Jis [augantis mokestis] skaudus keleiviniam transportui ir vidaus pervežimams. Iš tikrųjų tai pakankamai didelė papildoma našta, kuri paveiks Lietuvos vežėjus labai stipriai.

Ir politikai, ir valstybės vadovai sakė jau ne kartą, kad Lietuvos ekonomiką ištempė paslaugų ir prekių eksportas. Šiandien mums, tam arkliui, kuris tempia, dedami ne tai kad apynasriai, dar kraunama papildoma našta negalvojant apie kitas galimybes“, – tvirtina „Linavos“ asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Didžiosios autobusų bendrovės sako, nors ir girgždėdamos, dar kurį laiką bandys išvengti bilietų branginimo. Mažiesiems autobusams, kaip ir daliai lengvųjų automobilių, politikų sprendimu kelių mokesčiai didės nedaug. 

Anot kelininkų, didesniais kelių mokesčiais, kurie neaugo jau šešerius metus, tikimasi papildyti šiemet ypač nusekusius Kelių priežiūros ir plėtros programos išteklius. Tuo labiau, kad iki šiol mokesčiai už kelius buvo vieni mažiausių Europoje. Dabar bus panašūs kaip Bulgarijoje ar Rumunijoje.

Be to, formuojant šiemetinį kelininkų biudžetą jau buvo įskaičiuotos ir lėšos, kurias jie gaus už pabrangusias vadinamąsias vinjetes – metų, savaitės ar dienos kelių mokesčius.

„Jeigu pernai iš vinječių mes surinkom 70 mln. litų, tai šiemet planuojam, kad tas skaičius padidės 45–50-čia mln. litų. Tai bus nauda ir bus teisingumas atstatytas, nes paprastai naudotojas ir teršėjas yra tas sunkusis transportas, kuris daugiausiai veikia kelius, yra pagrindinis kelių ardytojas“, – teigia Automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Skirmantas Skrinskas.

Pasak A. Skrinsko, kelių priežiūrai – kartu ir miestų gatvėms tvarkyti – bus panaudoti 234 mln. litų iš daugiau kaip 900 mln., šiemet skiriamų keliams.