Naftos kainos šoka vis aukštyn, o Lietuvos vairuotojai laikosi susiėmę už galvų. Pasigirsta specialistų nuogąstavimų, kad kuro kainos gali pasiekti 6-7 litus, o Seime vyksta diskusijos dėl akcizų kurui mažinimo, opozicijai žadant, kad degalai atpigtų 30 ct už litrą.
Benzinui taikomas didesnis nei minimalus akcizo tarifas, tačiau jo sumažinimas toli gražu nereikštų, kad benzino kaina degalinėse sumažėtų ženkliai ar ilgesniam laikotarpiui. Finansų ministerijos skaičiavimais, sumažinus benzino akcizą iki leistino minimumo, benzino kaina degalinėse galėtų sumažėti vidutiniškai 30 centų vienam litrui, jeigu visa nauda iš akcizo sumažinimo atitektų vartotojui.
Pasak ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, degalų kainos didėja didėjant naftos kainoms ir čia padaryti įtakos nelabai galima, o akcizų kurui mažinimo idėją jis įvertino neigiamai.
„Dėl akcizų aš tikrai labai abejočiau dėl tokių žingsnių, nes reikia atsiminti tą faktą, kad mokesčių surinkimas ir biudžeto pajamos lemia, kiek mes esame pajėgūs finansuoti tas kiekvienam žmogui svarbias paslaugas, kaip mokyklos, ligoninės ir kiti panašūs dalykai“, – kalbėjo A. Kubilius „Žinių radijui“.
Prisipažinęs, kad į darbą galėtų važiuoti ir dviračiu, premjeras pabrėžė, kad degalų kainos jį visgi jaudina, nes tai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimui ir ekonomikai dalykas. „Kitas klausimas, ar bandydami keisti padėtį drastiškomis priemonėmis mes dar labiau nepasidarysime žalos?“, – kėlė abejones Vyriausybės vadovas.
A. Kubilius neišvengė progos, kalbėdamas apie degalus, pabrėžti energetinių resursų plėtojimo svarbos.
„Svarbu plėtoti tokius energetinius resursus, kurie nepriklauso nuo naftos ar dujų kainų, nes esame valstybė, kuri pati savo tokių resursų neturi“.
Premjeras akcentavo elektrinių automobilių populiarumą ir Lietuvos priklausomybę nuo įvairių pasaulyje vykstančių faktorių. Praėjusiais metais – dėl situacijos Graikijoje, o šiemet – galimai nuo padėties Artimuosiuose rytuose, Irano, Izraelio, JAV santykiuose, nes tai iš tikrųjų ir veikia naftos kainas.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras