Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje (ES) priėmė įstatymą, įpareigojantį nuo šių metų pradėti prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų. Tuo metu ES galiojantis standartas numato prekybą dyzelinu su ne daugiau kaip 7 proc. biopriedų.
Pasak Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Luko Vosyliaus, dabar Lietuvos degalų prekeiviai priversti prekiauti produktu, neturinčiu ES standarto.
Šiuo metu dar tik rengiamas galimo ES dyzelino standarto su biopriedų dalimi iki 10 proc. projektas. Kol kas yra priimta tik ES direktyva, numatanti, kad 2020 m. Lietuvoje atsinaujinančių išteklių energijos dalis transporto sektoriuje turi sudaryti bent 10 proc. Tačiau šiuos nurodymus įvykdyti dar yra aštuoneri metai.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą priėmusios Energetikos ministerijos atstovas Dainius Bražiūnas sutinka, kad Lietuva paskubėjo.
„Esame susitikę ir jau pradėję diskusijas su degalų prekiautojais ir manome, kad geriausias variantas būtų artimiausiu metu siūlyti Seimui Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus ir šiek tiek suvienodinti reikalavimus dėl degalų maišymo”, – Žinių radijui teigė Dainius Bražiūnas.
ES politika numato, kad iki 2020 m. yra pereinamasis laikotarpis. Jis skirtas atnaujinti visai Europos pramonei, tai yra ir automobilių pramonei, nes įprasti mašinų varikliai nepritaikyti deginti biodegalų. Kaip sako vežėjus vienijančios asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius, vežėjams šis įstatymas sudavė trigubą smūgį.
„Gaunasi taip, kad mes turime sumokėti brangiau už kurą, nes jo reikia daugiau, jis mažesnio kaloringumo, jis kenkia mūsų transporto priemonių varikliams – gaunasi trigubas smūgis”, – teigė A.Kondrusevičius.
Tokia didelė dalis biopriedų nebetinka ir iki šiol naudotai dyzelino bazei. Lietuvos degalų pardavėjai priversti perrašyti sutartis su gamykla ir prašyti jos gaminti specialią, tik Lietuvos rinkai tinkančią dyzelino bazę. O tai kelia šio kuro kainas.
Vadina dezinformacija
Sprendimas padidinti biodegalų maišymą į dyzeliną iki 7 procentų yra teisingas ir pagrįstas. Tuo tarpu ūkio subjektai ir asmenys, suinteresuoti didesniu importuojamos naftos bei degalų vartojimu, dezinformuoja visuomenę ir daro spaudimą valstybės institucijoms. Taip mano Biodegalų asociacija, kuri apie susiklosčiusią situaciją informavo Seimą, Vyriausybę ir kitas valstybės institucijas.
„Ažiotažas, kilęs dėl „eilinį kartą“ rekordines aukštumas pasiekusių degalų kainų, leidžia ūkio subjektams bei asmenims, suinteresuotiems didesniu importuojamos naftos bei degalų vartojimu, efektyviai skleisti dezinformaciją, susijusią su biodegalų vartojimu. Kai kuriuos pasisakymus bei pagąsdinimus (pavyzdžiui, dėl to, kad Lietuvoje nebebus prekiaujama dyzelinu arba dėl grėsmės varikliams), mūsų nuomone, galima laikyti tikru sprendimus turinčių priimti institucijų šantažu“, – teigiama Biodegalų asociacijos rašte Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms.
„Siekiant užtikrinti Lietuvos, kaip ES narės, įsipareigojimų vykdymą ir pasiekti nustatytus planinius biodegalų suvartojimo rodiklius, svarbu imtis adekvačių priemonių. Atsižvelgiant į tai, manome, kad sprendimas padidinti biodegalų maišymą į dyzeliną iki 7 procentų yra teisingas ir pagrįstas“, – sako Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Pasak jo, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla jau tiekia degalinėms dyzeliną, kuriame yra 6,5-7 proc. biopriedų, ir prekyba juo bei vartojimas vyksta be jokių tariamų problemų, kuriomis buvo gąsdinami Lietuvos vartotojai.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Butu malonu tai pamatyti ,kaip truksta dyzelio. Pas mus kiekviename zingsnyje stebuklai, pas lenkus tikrai yra 10% ir daugiau procentu bio priedo ir jis gerokai pigesnis nei paprastas, o lietuvoje turi buti atviksciai.
Jūsų komentaras