LR Vyriausybės rūmuose vykusiame iškilmingame renginyje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo įteiktas Lietuvos eksporto prizas, kurį atsiėmė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Uosto direkcija jau antrą kartą per savo veiklos laikotarpį yra pagerbiama ir apdovanojama Lietuvos eksporto prizu.
Uosto direkcijai 2011-ieji buvo įspūdingiausi per visą uosto istoriją. Už veiklą ir darbo rezultatus jai įteiktas Lietuvos eksporto prizas.Šie kasmetiniai apdovanojimai, kuriuos įsteigė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacija, yra teikiami kompanijoms, gaminančioms eksporto gaminius, teikiančioms eksporto paslaugas bei skatinančioms lietuviškų prekių, paslaugų pardavimą užsienyje.
Sėkmingai investavęs į įvairius projektus, 2011 metais uostas pasiekė daugiau nei 15 naujų krovos, pelno bei aptarnautų laivų dydžių rekordų, taip pat įgyvendino rekordinę investicijų programą – į uosto infrastruktūrą buvo investuota 144 mln. Lt suma.
Per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uostas labai pasikeitė – buvo pabaigta uosto įplaukos rekonstrukcija, prailginti šiaurinis ir pietinis molai, akvatorija išgilinta iki 14,5 m, o tai leidžia priimti ir aptarnauti didelės gramzdos laivus. Šie veiksniai ypač padidino uosto konkurencingumą, jis tapo svarbiu eksporto ir importo tašku, patraukliu ir stambiausioms Lietuvos įmonėms, norinčioms gabenti krovinius dideliais kiekiais ir pigiau. Augantys Klaipėdos uosto krovinių srautai, intensyvėjanti laivyba, didėjantis atplaukiančių laivų tonažas vertė ir verčia aktyviai svarstyti ir realizuoti tolimesnės uosto plėtros planus. Dirbama, kad uostas ir toliau gerintų savo veiklos rezultatus, sumaniai įgyvendindamas įvairius infrastruktūros gerinimo projektus. Uosto direkcija 2012-aisiais planuoja investuoti apie 250 mln. litų – tai didžiausia kada nors Klaipėdos uoste per metus investuota suma.
Klaipėdos uostas yra svarbus ne tik miesto ar regiono, tačiau ir visos šalies ekonomikai. Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 ūkio subjektų, o Klaipėdos uoste bei su Klaipėdos uosto veikla susijusiose įmonėse yra sukuriama per 23 tūkst. darbo vietų. Klaipėdos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP.
Šiek tiek statistikos duomenų
2011 metais per Klaipėdos uostą eksportuota 28,0 mln. t (+18,7 proc. palyginti su 2010 m.) įvairių krovinių, iš kurių 13,6 mln. t (+7,3 proc.) buvo Lietuvoje pagaminti kroviniai, o 14,4 mln. t (+32,0 proc.) – tranzitiniai kroviniai.
Pagal krovinius daugiausiai 2011 m. eksportuota trąšų (didžioji dalis į Braziliją), iš viso 10,87 mln. t (+32,9 proc. palyginti su 2010 m.) Didžiausia dalis eksporto pagal šalis keliavo į Olandiją (didžioji dalis – naftos produktai), į kurią 2011 m. iš viso eksportuota 5,60 mln. t (+67,7 proc. palyginti su 2010 m.)
Pirmą kartą Lietuvos eksporto prizu Uosto direkcija buvo apdovanota 2004 metais.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras