Europos Sąjungos lėšomis rekonstruodamos gatves ir vietinės reikšmės kelius, šiais metais šalies savivaldybės vykdys apie 70 transporto projektų. Iš viso jiems numatoma skirti apie 80 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramos.
Didžiausios apimties darbai vyks Kaune – čia bus rekonstruojamas A. Juozapavičiaus prospektas. Iki 2013 m. vidurio planuojama atnaujinti gatvės važiuojamąją dalį, pakloti naują asfalto dangą, nutiesti šaligatvius. Taip pat bus rekonstruotas kontaktinis troleibusų tinklas, įrengtas naujas apšvietimas. Bendra darbų vertė sieks beveik 43 mln. litų, iš jų 18,5 mln. litų turėtų sudaryti ERPF parama.
Dar aštuonios Lietuvos savivaldybės 2012-aisiais vykdys stambius projektus, kurių kiekvieno vertė – daugiau kaip 5 mln. litų. Tokie didelio masto darbai vyks Elektrėnų, Kauno, Kretingos, Šilutės, Vilkaviškio, Šakių, Panevėžio ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Bus rekonstruojamos miestų, kaimų ir gyvenviečių gatvės, tvarkomi vietiniai keliai.
Pasinaudoti ES parama transporto infrastruktūrai gerinti gali kiekviena šalies savivaldybė. Iki šiol daugiausia lėšų yra panaudojusios Šiaulių, Vilniaus ir Klaipėdos regionų savivaldybės (atitinkamai 34,8 mln., 32,3 mln. ir 22,1 mln. litų).
„Kokiems konkretiems projektams panaudoti ES paramą, savivaldybės sprendžia pačios“, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvoje iš viso numatoma įvykdyti apie 200 savivaldos transporto projektų, jiems numatyta 428,1 mln. litų ERPF parama. Daugiau kaip trečdalis planuotų projektų – 78 jau baigti, dar 68 yra tęsiami.
Lėšos regionų transporto infrastruktūros projektams yra paskirstytos tolygiai pagal tam tikrus kriterijus, pvz., pagal bendrą regiono teritorijoje esančių kelių ilgį, regione registruotų transporto priemonių skaičių.
Projektai finansuojami pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras