Susitikimas Seime dėl privalomojo draudimo klausimų

Ponas Šarūnas Mazeika jei kaltininku matai tiktai " vaira"- siulau kreiptis pas psixiatrus. ir nereik knist zmonem proto - mokek tiek, kiek mokama Europoj, pijokai pas Tave dirbt neis, nes nebus laisvu vietu. ir apskritai - uztenka, gal kasmet keist dzipus ir lexusus, gal laikas laikas kokia Dacia Logan nusipirkt?

Problema slypi ne teisineje tiek TPVCAPD įstatymo dalyje, bet skaiciuose ir kontroliuojanciu instituciju payvume. 1.Nera skaidrios, visiems prieinamos potencialiu riziku apskaiciavimo metodikos kuria remiantis apskaiciuojamos imokos ir nuolaidos. 2.Nera Civilines atsakomybes zalu vieso registro kur kiekviemas matytu savo zalas, matytu perspektyvoje kiek brangs draudimas, ir kiek liko draudimo bendrovei pelno is jo kaip kliento arba kiek jis atnese nuostolio. Tai tik pradiniai pasiulymai ateteityje siulau papildyti istatyma kad siu riziku perdraudimas butu PRIVALOMAS...

Manau, kad asociacijos "Linava" juristai privalėtų tinkamai paruošti pataisas minėto įstatymo papildymui. Jeigu mūsų juristai šio darbo atlikti nesugebės, tada reikia samdyti gerus specialistus. Tam nereikia gailėti pinigų, nes geros pataisos priimtos Seime vežėjams greit atsipirks.

Pilnai pritariu Ramunei. Tačiau mes matome praktikoje ką su mumis daro dradimo bendrovės. Jos jau siunčia pasiūlymus apsidrausti privalomuoju draudimu vilkikus už 30-90 tūkst. litų metams. AR LOGIŠKAI PRAKTIKOJE DRAUDIKŲ TAIKOMA ES TEISĖ, DIREKTYVŲ BEI REZOLIUCIJŲ PRITAIKYMAS? Kas gali paneigti, kad draudikų pasamdyti lobistai neprastūmė ES tokių teisės aktų. Ar yra koks teisinis kelias Lietuvos instancijose įsivaduoti iš šios draudikų vergijos? Susidurdamas su draudikų savivale, noriu išsakyti savo pastebėjimus (nesu juristas, o tik paprastas vežėjas), kuriuos reikėtų koreguoti: 1) Transporto priemonei, padariusiai avarijų, draudimo bendrovės privalomojo draudimo mokestį gali padidinti tik dvigubai, nei jis draudimo kompanijoje taikomas toms transporto priemonėms, kurios neturėjo jokių autoįvykių. Padidintas transporto priemonės mokęstis, automatiškai, neturi būti taikomas kitam įmonėje turimam autotransportui. 2) Už draudėjams padarytą moralinę žalą (pav. pasiūlymas apsidrausti už nerealią kainą, 30- 90 tūkst. litų ir t.t) draudimo bendrovėms įstatimiškai numatyti taikyti atitinkamas sankcijas. 3)Avarijos metu žuvus žmonėms, neriboti moralinės žalos išmokų, kaip draudikai įstatimiškai yra įteisine dabar (iki 2012 m. birželio mėn. išmoka siekia 2,5 tūkst. EUR. , o po šio termino sieks 5.0 tūkst. EUR. Teismai priteisia mažiausiai 100 tūkst. litų, o kitą sumą privalo padengti patys fiziniai ar juridiniai asmenys. Pastebėjimų galima būtų parašyti ir daugiau, tačiau ar jie padėtų ruošiant įstatymų pataisas.

Pirmiausia, siekiant konstruktyvaus vežėjų dialogo su įstatymų leidėjais dėl siūlomų LR TPVCAPD įstatymo pataisų, būtina vienareikšmiškai atsijoti visus teisiškai nepagrįstus pasiūlymus, taip pat pasiūlymus, visiškai nesusijusius su aptariamu klausimu (pavyzdžiui, dėl galimybės įmonei išreikalauti dalį žalos atlyginimo iš vairuotojo, kas visiškai nepatenka į TPVCAPD įstatymo reguliavimo sritį), o tokie ir panašūs pasiūlymai, kaip tenka pastebėti, sudaro didesniąją dalį visų pasisakymų. Taigi, visi pasiūlymai, prieštaraujantys ES privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančių direktyvų nuostatoms, yra teisiškai niekiniai ir nesvarstytini – nepaisant to, kad dauguma vežėjų galbūt labai norėtų, kad būtų kitaip. Norėtume apsidrausti privalomuoju TPVCA draudimu bet kurioje ES valstybėje – tačiau kol Lietuva yra ES narė, teisiškai to padaryti negalima; norėtume apsidrausti privalomuoju draudimu, galiojančiu tik Lietuvoje ar tik kokiame nors viename regione – taip pat pagal ES teisę to padaryti negalima; norėtume diferencijuotų draudimo įmokų ES teritorijoje – to taip pat vienareikšmiškai negali būti. Jokia ES valstybė-narė negali nevykdyti ar savaip interpretuoti direktyvų reikalavimų (gali tik motyvuotai prašyti EK skirti pereinamąjį laikotarpį direktyvų įgyvendinimui, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nebetaikytina, kadangi privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo direktyvų nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę nuo pat Lietuvos įstojimo į ES). Akivaizdu ir dėsninga, kad pateikę šūsnį nekompetenciją rodančių pasiūlymų, sulauksime atitinkamo valdžios institucijų požiūrio į mus visus. Todėl mūsų pačių labui ypatingai svarbu atsiriboti nuo populistinių pašūkavimų ir pateikti tik tinkamai ir kvalifikuotai parengtus pasiūlymus. Priešingu atveju jokio rezultato nepasieksime.

gal,būtų galimybė pareikalauti gauti informaciją iš draudmo kompanijos apie įmonės žalas detaliai(įvykiais ir išmokėtomis sumomis),kad skaičiais būtų paremti įkainiai,o ne įvykių dažnumais. -gal seimas leistų įmonei dalį žalos pareikalauti iš kaltininko(vairuotojo),juk žalas daro ne šefai.Kaltininkų nebaudžiamumas, įmonę priverčia mokėti didelias draudimo įmokas.

Ponas Vidmanati as manau, kad Jusu siulomos issakytos mintys tinkamos bet del informacijos galiu Jums pasakyti, kad ne seimo jegoms leisti mums drausti bet kurioje ES valstybeje nes sita mums draudzia daryti pati "Zalios kortos" sistemos steigejai-jinai nepavaldi nei Lietuvos draudikams nei LR seimui....

Pilnai sutinku su p.Peleda.!!!

DĖMESIO !!! Gerb. vežėjai, turime galimybę papildyti bei pataisyti anksčiau tik draudikų paruoštą ir Seime priimtą transporto priemonių privalomojo draudimo Įstatymą. Sausio 23 d. Seimui reikia pateikti medžiagą. KAS TURI MINČIŲ AR PASIŪLYMŲ, prašome skubiai paskambinti į "Linavą" p. Gintarui Leščinskui - Tel. 278 65 78; Fax 274 01 65; E. paštas [email protected] ATSIMINKIME, KAD TIK PATYS GALIME SAU PADĖTI. Niekas kitas už mus šio darbo neatliks. Pagarbiai, SVVA bei kitų "Linava" vežėjų vardu Sigitas Česnavičius.

Kadangi civilinės atsakomybės draudimas privalomas, kad pažaboti neribotus draudimo kompanijų apetitus, įstatymų pataisoje siūlyti draudimo įmokų lubas ir jos turėtų būti diferencijuotos, vežant krovinius į NVS šalis mažesnės, o į Vakarų Europos šalis didesnės, o kisti kasmet jos galėtų priklausomai nuo infliacijos pokyčių ir pan.. Arba leisti draustis privaluomuoju civilinės atsakomybės draudimu visose Europos sąjungai priklausančiose valstybėse.