„Baltic Transport Outlook 2030“ studijos apžvalga

Studija „Baltic Transport Outlook 2030“ buvo atliekama, siekiant išnagrinėti krovinių, keleivių ir visų rūšių transporto (kelių, geležinkelių, jūros, civilinės aviacijos) srautus, infrastruktūros ir valdymo parametrus, pateikti krovinių (pagal rūšis) gabenimo prognozes, aprašyti esamą transporto sistemos būklę bei jos perspektyvas Baltijos jūros regione iki 2030 metų.

Krovinių srautų ir jūrinės infrastruktūros Baltijos jūros regione studiją „Baltic Transport Outlook 2030“ atliko Švedijos transporto administracija (angl. Swedish Transport Administration).

Baltijos regioną sudaro dešimt valstybių: Norvegija, Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Danija. Visam regionui buvo sudaromos prognozės, remiantis esamomis ekonominėmis tendencijomis ir jos buvo pavadintos bazinėmis prognozėmis. Taip pat buvo pateiktos ir optimistinės bei pesimistinės prognozės.

Bazinė prognozė: sudaryta remiantis tikėtinomis situacijomis. Jai įtakos turi  Europos komisijos numatytos gairės, ekonominiai rodikliai, populiacijos prognozės.

Optimistinė prognozė: paremta dideliu gyventojų prieaugiu, stipriu ekonomikos augimu ir konkurencinga rinka, technologijų plėtra ir dideliu prekybos mobilumu.

Pesimistinė prognozė: prasti demografiniai duomenys, mažas ekonomikos augimas, nuolat prižiūrima ir reguliuojama rinka.

Pagrindiniai veiksniai ir tendencijos, nulemsiančios ekonominę situaciją Baltijos regione:

• gyventojų demografinių rodiklių kaita (dydis ir sudėtis);
• mažėjantys namų ūkio dydžiai (daugiau vieno asmens namų ūkių);
• technologinė pažanga (elektroniniai prietaisai, nano technologijos);
• nauji pokyčiai transporto sektoriuje (naujos kuro rūšys ir jų plėtra, pritaikymas visuotiniam naudojimui);
• klimato kaita (transporto išmetamo CO2 kiekio reguliavimas), prekybos taršos leidimais sistemos  peržiūra;
• politinės reformos, atveriančios naujas rinkas ar supaprastinančios darbą jose (pavyzdžiui, Rusija);
• ekonominė konvergencija, kapitalo mobilumas;
• ekonominė plėtra;
• aplinkos apsauga;
• ES išplėtimas (rinka gali padidėti nuo 500 iki 700 milijonų žmonių).

BVP augimo prognozės
 

Baltijos regiono prognozės

Bazinė:  nesikeičiantys prekybos modeliai, toliau išliekančios aukštos prekybos apimtys tarp Baltijos regiono valstybių, truputį kylanti prekyba su Rytų Azija. Rusija ir toliau išlieka gana sparčiai auganti rinka.

Optimistinė: daugiau nei vidutiniškai didėjančios gyventojų pajamos, didėjanti perkamoji galia, gerėjanti tarpusavio prekyba.

Pesimistinė: lėtėjanti prekyba tarpusavyje ir su kitais regionais. Krizės pasaulinės prekybos mastu.

Kiti aspektai, kurie gali lemti ateities perspektyvas: saugesnės, švaresnės ir efektyvesnės transporto priemonės ir modeliai.

Jūrų transporto plėtra, mažinant neigiamą jo poveikį aplinkai.

Transporto mokesčiai

Juos lemiantys esminiai veiksniai turėtų būti technikos raida, kuro kainos, įmonių pelnas, aplinkosauginė politika.

Baltijos regiono prognozuojamų transporto emisijos ir triukšmo mokesčių pavyzdžiai valstybėse, kuriose jie bus įvesti:

Mažiausi mokesčiai už 1 km.                                           0,03 EUR
Didžiausi mokesčiai už 1 km.                                          0, 82 EUR
Planuojamas vidutinis mokestis už 1 km.                 0,06–0.10 EUR