Pastaruoju metu VSAT gauna Lietuvos ir Baltarusijos gyventojų nusiskundimų dėl eilių Medininkų pasienio kontrolės punkte. Pasak VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos pareigūnų, Medininkų punkte eilės susidaro dėl padidėjusio krovininių ir lengvųjų automobilių srauto.
Medininkų pasienio kontrolės punktas yra tiesiausiame kelyje iš Minsko į Vilnių. Pastebima, kad lengvųjų automobilių eilės į Lietuvą susidaro ryte, kai asmenys iš Baltarusijos vyksta apsipirkti į gretimą valstybę, ir vakare, kai grįžtama iš Lietuvos į Baltarusiją. Panaši situacija susidaro ir savaitgaliais bei prieššventinėmis dienomis.
VSAT specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad šio kontrolės punkto pralaidumas yra apribotas jo projektinių ir techninių pajėgumų. Šiuo metu per Medininkų punktą kartais praleidžiama net 30-50 proc. automobilių daugiau nei leidžia punkto projektiniai pajėgumai.
Vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu, kuriame reglamentuotos asmenų, vykstančių per išorines valstybių sienas tikrinimo taisyklės, trečiųjų valstybių (ne Europos Sąjungos) piliečiams yra taikomos išsamaus tikrinimo procedūros. Dėl to vykstančių per Lietuvos sieną su Baltarusija trečiųjų valstybių piliečių, tarp jų ir baltarusių, tikrinimas trunka ilgiau nei Europos Sąjungai priklausančių valstybių piliečių.
Šiuo metu Medininkų pasienio kontrolės punkte vidutiniškai per parą į abi puses vyksta ir per duomenų bazes yra patikrinama apie 2400 transporto priemonių. Iš jų apie 800 yra krovininiai automobiliai, apie 1540 lengvieji ir apie 60 autobusų. Taip pat vyksta ir apie 900-1000 lengvųjų automobilių, kurių vairuotojams taikomas minimalus patikrinimas.
Iš viso per parą Medininkų punkte sieną kerta net 4000-4500 asmenų.
Per valandą lengvųjų automobilių atvykimo ir išvykimo terminaluose per duomenų bazes vidutiniškai patikrinama 100 automobilių. Tuo pat metu dar patikrinama apie 40 automobilių, kuriems taikomas minimalus patikrinimas. Krovininių automobilių per valandą Medininkų punkte patikrinama apie 40.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras