Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien pirmininkavo Transporto ir tranzito komisijos posėdžiui. Komisija pritarė Lietuvos automobilių kelių direkcijos pasiūlytam valstybinės reikšmės kelių priežiūros reformos projektui, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvesnį, aiškesnį ir taupesnį kelių ūkio valdymą. Projekte numatoma optimizuoti resursus sumažinant valstybinius kelius prižiūrinčių įmonių ir administracijų darbuotojų skaičių, atskirti užsakovo ir darbų vykdytojo funkcijas. Šis projektas artimiausiu metu bus pateiktas svarstyti Vyriausybei.
Komisijos posėdyje taip pat priimtas sprendimas sunkiasvorių ir didžiagabaričių bei kitų krovinių vežimo į naują atominę elektrinę maršrutą pripažinti svarbios valstybinės reikšmės projekto Rytų–Vakarų transporto koridoriaus sudėtine dalimi. Krovinių vežimo į atominę elektrinę kelio statybos darbus atlikti pavesta Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o finansavimo klausimą planuojama spręsti Vyriausybės lygiu.
Posėdyje buvo pristatyta Klaipėdos giliavandenio uosto projekto eiga. Komisijos Pirmininkas premjeras A. Kubilius atkreipė komisijos narių dėmesį, kad pirmiausia reikia maksimaliai išnaudoti esamus Klaipėdos uosto technologinius pajėgumus ir tik esant labai spartiems krovinių srautų augimo tempams ateityje būtų galima planuoti naujo išorinio giliavandenio uosto statybas Būtingėje.
Komisija taip pat rekomendavo Susisiekimo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijoms bei Ministro Pirmininko tarnybai koordinuotai siekti, kad Europos Komisija oficialiai pripažintų Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociaciją vienu iš instrumentų, padedančių įgyvendinti naująją ES Rytų partnerystės politiką. Taip būtų galima suformuoti konkurencingą transporto ir logistikos jungtį per Lietuvą. Rytų–Vakarų transporto koridorius jungia pietinės Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos transporto centrus su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos transporto sistemomis.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras