CARGONEWS

Lietuvos inicijuotas Azijos ir Europos transporto ministrų bendradarbiavimas tęsiamas Kinijoje

11131

Šiandien Kinijos mieste Čengdu prasidėjo antrasis Azijos ir Europos transporto ministrų susitikimas (ASEM), tęsiantis 2009 m. Vilniuje pradėtą abiejų žemynų bendradarbiavimą transporto srityje. Susitikimo tema – „Azijos ir Europos transporto jungtis: žalia, saugi ir efektyvi“.

 
Susitikimui oficialiai vadovauja Kinijos ir Lietuvos – ASEM bendradarbiavimą transporto srityje inicijavusių valstybių – ministrai: Kinijos transporto ministras Li Šenglin ir Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
 
Šįryt E. Masiulis, kaip vienas Europos ir Azijos transporto ministrų susitikimo vadovų, svarbiausias transporto srities aktualijas aptarė su Kinijos vicepremjeru Zhang Dejiang.
 
„Azijos ir Europos ministrų susitikimai tampa reikšmingu abiejų žemynų bendradarbiavimo pagrindu. Atsižvelgdami į vis intensyvesnę prekybą tarp Europos Sąjungos ir Azijos šalių, turime stiprinti tarpusavio ryšius, priimti iššūkius, diegti inovacijas. Transportui tenka ypatingas vaidmuo stiprinant ekonominį bendradarbiavimą, todėl privalome dalintis savo planais ir strategijomis, užtikrinti efektyvų dialogą ir formuoti stiprų transporto ryšių tinklą“, – sveikindamas ASEM dalyvius sakė Lietuvos susisiekimo ministras E. Masiulis.
 
Šiuo metu daugiausia prekių tarp Azijos ir Europos yra gabenama jūrų keliais. Įvertinant kelyje sugaištamą laiką, krovinių vežimas sausuma gali tapti puikia alternatyva. Ties rytine ES siena esantis Baltijos jūros regionas, turintis kokybišką transporto infrastruktūrą ir šiauriausią neužšąlantį Klaipėdos jūrų uostą, tarptautiniams pervežimams gali suteikti daug privalumų.
 
Specialistų vertinimu, jūrų keliais tolimiausią atstumą tarp Kinijos ir Lietuvos galima įveikti per 45 dienas, sausumos keliais – per 18 dienų. Taigi toliau plėtojant transporto infrastruktūrą ir logistikos centrus, užtikrinant greitą valstybių sienų kirtimą ir konkurencingas paslaugų kainas, Baltijos jūros regionas gali tapti vartais augantiems krovinių srautams iš Tolimųjų Rytų, ypač iš Kinijos.
 
Konkretus sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys – tai Baltijos ir Juodąsias jūras jungiantis konteinerinio traukinio „Vikingas“ maršrutas. Be to, plečiant transporto jungtis, šiandien iš Kinijos–Kazachstano pasienio į Lietuvą išvyksta pirmas bandomasis konteinerinis traukinys „Saulė“. Pagal susitarimus su Kinija, ateityje konteineriniai traukiniai į Lietuvą turėtų važinėti iš Sičuano provincijos Čongčingo miesto, esančio Kinijos centre. 
 
Kinijoje vykstančiame ASEM susitikime numatoma priimti bendrą ministrų deklaraciją bei patvirtinti pirmajame susitikime inicijuotą ir šalių kartu parengtą konkretų tolesnių veiksmų planą.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0