Spalio 17–18 d. Palangoje vyksta Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės prekinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos posėdis. Aptariamas šalių bendradarbiavimas transporto srityje, skatinant krovinių vežimą geležinkeliais tarp Baltijos ir Juodosios jūrų, plėtojant Rytų–Vakarų transporto koridoriaus iniciatyvą, gerinant krovinių vežimo sąlygas automobilių keliais.
Susisiekimo viceministro Arūno Štaro teigimu, vienas iš sėkmingiausių abiejų valstybių bendradarbiavimo pavyzdžių yra Klaipėdą ir Iljičiovsko uostą (Ukraina) jungiantis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projektas.
Traukiniu „Vikingas“ vežamų krovinių kiekis kasmet auga. Per devynis šių metų mėnesius pervežta 43,5 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių vienetų) – 42 proc. daugiau nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.
Svečių delegacija informavo, kad Ukrainos Vyriausybė šių metų liepos mėnesį patvirtino priemonių planą, kuriuo siekdama sukurti dar palankesnes šalių susisiekimo ir tarptautinės prekybos sąlygas. Numatyta tobulinti konteineriniam traukiniui „Vikingas“ taikomas muitinės procedūras, didinti šio traukinio naudojimo efektyvumą.
Abi šalys teigiamai įvertino iki šiol atliktą darbą, kviečiant prie „Vikingo“ projekto prisijungti ir kitas valstybes. Jau pasirašomi susitarimų protokolai su Gruzija ir Moldova dėl krovinių vežimo tarp Baltijos ir Juodosios jūrų skatinimo.
Viceministras A. Štaras atkreipė dėmesį į sėkmingą Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacijos veiklą ir pakvietė Ukrainos privačias ir valstybines transporto ir logistikos įmones prisijungti prie šios asociacijos.
Lietuva ir Ukraina taip pat tariasi dėl glaudesnio bendradarbiavimo vežant krovinius automobilių keliais. Šiuo metu yra rengiamas Ukrainos ir Europos Sąjungos laisvos prekybos susitarimas, kuriuo vadovaujantis šalys galės liberalizuoti krovinių vežimo keliais rinką, atsisakyti šiuo metu galiojančios leidimų sistemos.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras