Per artimiausius trejus metus eismo saugai Lietuvoje gerinti numatoma skirti 116,5 mln. litų. Tai numatyta šiandien Vyriausybės patvirtintame Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programos įgyvendinimo tarpinstituciniame 2012–2014 m. veiklos plane.
Trejų metų veiklos plane numatomos priemonės, kuriomis bus siekiama Valstybinėje saugaus eismo programoje keliamo strateginio tikslo – gerinant saugaus eismo būklę pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių.
Tai bus pasiekta, jei per metus vienam milijonui šalies gyventojų teks ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų keliuose. 2010 m. vienam milijonui gyventojų Lietuvoje teko 92 keliuose žuvę žmonės.
Tarpinstituciniame veiklos plane itin daug dėmesio skiriama eismo dalyvių elgesio keliuose gerinimui, saugių kelių plėtrai, transporto priemonių parko būklės gerinimui, šiuolaikiškų informacinių technologijų plėtrai.
Eismo dalyvių elgesiui keliuose gerinti numatomos įvairios švietėjiškos ir kontrolės priemonės. Planuojama švietimo įstaigose ugdyti vaikų saugaus eismo kultūros įgūdžius, gerinti vairuotojų mokymo kokybę ir saugaus eismo specialistų, mokytojų rengimą bei jų kvalifikacijos kėlimą. Siekiant užkirsti kelią pavojingam ir chuliganiškam elgesiui keliuose, leistino greičio viršijimui ar vairavimui neblaiviam, bus organizuojama eismo dalyvių kontrolė. Taip pat numatoma kontroliuoti, ar naudojami atšvaitai ir kitos eismo saugos priemonės, ar laikomasi vairavimo ir poilsio režimo.
Gerinant kelių saugą bus rūpinamasi kelių infrastruktūros saugumu pėstiesiems, dviratininkams, vairuotojams ir keleiviams, vykdoma kelių infrastruktūros saugumo kontrolė, bus siekiama valdyti važiavimo greitį.
Transporto priemonių parko būklės gerinimas apims transporto priemonių saugumo didinimą, transporto priemonių techninės būklės kontrolės atlikimą ir saugesnių automobilių skaičiaus didinimą; greitos ir kokybiškos pirmosios pagalbos eismo dalyviams suteikimą, gelbėjimo tarnybų ir medicinos tarnybų darbo keliuose tobulinimą.
Daug dėmesio bus skiriama ir šiuolaikiškų informacinių technologijų plėtrai. Numatoma tobulinti eismo duomenų rinkimą ir valdymą, plėtoti intelektines transporto sistemas.
Vyriausybės sprendimu Valstybinę saugaus eismo plėtros programą kartu įgyvendina šios institucijos: Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos ministerija, savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Transporto priemonių draudikų biuras.
Konkretūs institucijų veiksmai numatomi Vyriausybės patvirtintame tarpinstituciniame veiklos plane. Jo įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras