Meistrai: automobiliai gedo ir ges, tai amžinas verslas
Kodėl su automobilių meistrais kartais būna sunku susišnekėti? Kodėl didžiųjų centrų darbuotojai kartais stebina atžariu elgesiu ir milžiniška kaina. Kodėl garažėlio šeimininkas gali užrašyti jus į eilę po pusės metų? Todėl, kad automobilių remontas yra amžinas biznis, kaip ir grabdirbystė ar pribuvėjos amatas. Šiam verslui negresia jokios krizės – taip tvirtina patys automobilių meistrai.
Automobilių remontas – laikui, taisyklėms ir krizėms nepavaldus verslas
Prieš kelis metus, kai pasaulio ekonomikos nuopolio banga atsiritusi iki Lietuvos nušlavė nemažai didelių įmonių, neteko girdėti, kad kokios didesnės ar mažesnės automobilių remonto dirbtuvės pasipuoštų užkaltomis durimis. Neteko matyti net ir garažėlio, kurio šeimininkas neapsikentęs bado grėsmės išvažiuotų į kokią Angliją dirbti laukuose. Tai būtų nesąmonė, kurios nesuprastų automobilių meistrų bendruomenė, juk automobilių remontas – laikui, taisyklėms ir jokioms krizėms nepavaldus verslas. Toks pats, kaip ir mūsų literatūros klasiko Petro Cvirkos romane „Frank Kruk“ aprašytas pelningas ir užtikrintas pakasynų verslas.
„Pasakysiu paprastai, automobiliai gedo ir ges. Žmonėms automobilis yra kasdienis ir būtinas daiktas, be jo žmonės jau negali, tačiau visi automobiliai, nauji ar seni, anksčiau ar vėliau genda. Ir čia įtakos neturi ir ateityje neturės jokios krizės ar sunkmečiai. Jei neužsidirbsiu sviestui, duonai kasdieninei užsidirbsiu visada. Mano profesijos žmonėms padeda ir automobilių gamintojai – didesnė dalis naujausių automobilių be visų pliusų turi dar vieną savybę, parankią mums, t.y jie byrėti pradeda gana anksti,“ – sako automobilių remonto dirbtuvių šeimininkas Žydrūnas Janušauskas.
Smagu, kad bent vienoje srityje žmonės patenkinti, tačiau lazda turi du galus. Kai konkurencija neverčia kovoti dėl išlikimo, gali nukentėti paslaugų pirkėjai.
Meistrai klientų nesaugo
Naujus automobilius perka vangiai, dingus Vidurio Azijos pirkėjams nurimo judesys ir senus automobilius pirkėjams siūlančiuose turguose? Visa tai tik pardavėjų bėda. Remiantis oficialia statistika, 2010 metais Lietuvoje buvo registruota 1 milijonas 554 tūkst. ir 270 individualių automobilių. T.y., tūkstančiui mūsų šalies gyventojų tenka 479 automobiliai. Netgi jei atmestume tuos statistikos lentelėse kabančius automobilius, kuriuos jų šeimininkai pamiršo išregistruoti, skaičiai irgi liktų įspūdingi. Ir retas iš tų važiuojančių automobilių remonto dirbtuvėse lankosi rečiau, nei tris-keturis kartus per metus. Taigi, vyrai su veržliarakčiais veikti tikrai ką turi.
Tokiose situacijose, klientas minantis slenkstį su smulkiomis bėdomis, darosi neparankus. Kam kvaršinti galvą užsidirbant 100 litų, jei galima pasiimti 1000 litų vertą projektą ir mobilizuoti pajėgumus jam.
„Aš prieš parduodamas savo seną automobilį norėjau tik paveržti generatoriaus dirželį ir pramankštinti galinių ratų stabdžius – nuo ilgo stovėjimo stabdžiai „užsikirsdinėjo“. Viename dideliame sostinės servise mandagus vyrukas prie užsakymų langelio užtikrino, kad mane priims už pusvalandžio, tačiau man neįtiko 100 litų kaina už minėtas procedūras. Kai automobilį žadi parduoti už du tūkstančius litų, tai jau šioks toks praradimas. Todėl nuvažiavau pas „garažinį“ meistrelį, su kuriuo kažkada turėjau reikalų ir likau patenkintas. Vyras mane iškart prisiminė, „nugrežė“ cigaretę, ir išgirdęs apie mano bėdas, pasiūlė atvažiuoti po pusantros savaitės. Tuomet jis baigs rimčiau remontuoti keletą mašinų ir turės laisvesnių minučių. Pasirodo, jei neatneši pinigų maišo, kaip klientas vertinamas nesi,“ – savo karčia patirtimi dalinosi interneto svetainių kūrėjas Alius Radzivonas.
„Tikra tiesa. Aš tikrai mieliau dirbu su rimtesniais projektais. Štai atlikti tokį porimtį variklio remontą man užtenka trijų dienų. Aš intensyviai dirbu tris dienas, o likusį savaitės laiką galiu skirti savo vaikams. O jei užsiimčiau visokia smulkme, tuos pačius pinigus man reikėtų uždirbinėti visą savaitę. Aš darau taip – smulkius remontus darau tik savo seniems klientams. Ir tai, kartais pridarau netaktų – štai vienas vyras net mėnesį laukė, kol galėsiu jam pakeisti vandens siurblį. Paprasčiausiai tam aš neradau laiko,“ – sako Ž. Janušauskas.
Konkurencijos stoka mažina norą tobulėti
Tačiau pagrindinė problema, su kuria galima susidurti mažesnėse automobilių remonto dirbtuvėse, tai jų darbuotojų ir savininkų nenoras tobulėti. Inovacijomis besidominčių meistrų yra, tačiau kam graužti karčias mokslo šaknis, jei žinant tik senų „Audi“ niuansus galima užsidirbti nedaug mažesnius pinigus.
„Automobilių technologijos nenumaldomai žengia į priekį. Išnaudoti jų žinias – tai galimybė uždirbti rimtus pinigus. Manau, kad tie meistrai, kurie dabar sukaups rimtesnį žinių bagažą apie hibridinius automobilius, jau netrukus galės skaičiuoti padorų pelną. Nereikia nei hibridų. Paprasčiausiai užtenka sekti technologijas ir tendencijas, o dauguma automobilių meistrų žodį „naujas“ vartoja kalbėdami apie septynių ar šešių metų variklį, kuris šiuo metu nuo konvejerio jau nerieda. Ir išvis, daugybė meistrų kaip velnias kryžiaus bijo kažkuo netipinių ar rečiau matomų modelių. Gaila, nes specialistas yra būtent tas žmogus, kuris visuomet yra viena koja priešakyje. Tačiau viskas turėtų pasikeisti – net ir į naudotų automobilių rinką ateina jau kitos kartos, kitos inžinerinės filosofijos automobiliai. Apibūdinti jų aptarnavimui vokiečiai net sukūrė naują terminą – mechatronika. Suprask, automobilis nuo šiol bus mechanikos ir elektronikos sintezė. Šiame kontekste, automobilių meistras turės būti ir mažumėlę programišius. Šis laikas ateis jau netrukus, tuomet į automobilių remonto verslą turėtų įsiveržti nauja karta. Tad nežengiantys į priekį kartu su laiku stipriai klysta, kad jiems automobilių remontas bus amžinas verslas,“ – apie tendencijas pasakojo automobilių inžinierius Mantas Pilkis
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras