Vairuotojų problemos laikant ADR egzaminus

Birželio 16 d. vyko tarptautinis seminaras „Raštingumo įgūdžių stiprinimas. ADR – iššūkis?“, kuriame kalbėta apie vairuotojų problemas, rengiantis gauti pavojingų krovinių gabenimo pažymėjimą.
 

Lietuvos vairuotojų profesinė sąjunga kartu su partneriais iš Švedijos bei Danijos atliko tyrimą, kurio metu bandyta išsiaiškinti, ar vairuotojai Lietuvoje, Danijoje ir Švedijoje turi disleksijos problemą.

Disleksija – sunkumai skaitant ir rašant. Su šia problema susiduria nemažai vairuotojų, ypač rengdamiesi pavojingų krovinių gabenimo egzaminui, kuris ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje laikomas vienu iš sunkiausių.
 

Tyrime dalyvavo 146 vairuotojai lietuviai. 7,6 proc. pripažino, kad jie turi sunkumų skaitydami ir rašydami, 3,5 proc. respondentų atsakė, jog jiems skaityti ir rašyti yra labai sunku, 38,2 proc. nurodė, jog sunkumų patiria, tačiau žino būdą, kur gauti reikalingą pagalbą. 18,1 proc. lietuvių vairuotojų nežino, ar jie yra dislektikai.

Šiek tiek kitokia situacija Skandinavijoje: Danijoje dėl disleksijos kenčia 12,6 proc. vairuotojų, Švedijoje – 22,2 proc.
 

Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas akcentuoja, kad lietuviai vairuotojai vengia kalbėti apie savo problemas, tačiau turima ADR (pavojingų krovinių gabenimo) egzaminų statistika leidžia daryti išvadas, kad sunkumų laikydami įvairius egzaminus vairuotojai turi. „Atsižvelgiant į tai, kad šiemet ADR egzaminą laikė 905 vairuotojai, o išlaikė tik 480, galima daryti išvadas, kad apie disleksijos problemas Lietuvoje kalbama nepakankamai, juolab nėra imamasi priemonių joms spręsti“.
 

Pavojingų krovinių vežimo ekspertė, „Linavos“ mokymo centro darbuotoja Liana Gečienė, patvirtina, kad ADR egzamino reikalavimai labai aukšti. „Apie tai esame diskutavę ir su kolegomis danais, netgi lyginome ADR testus ir supratome, kad Lietuvoje išlaikyti ADR egzaminą yra gerokai sunkiau“, – kalba L. Gečienė.

Disleksijos problemą turintis švedas Jorgen Palm pasakoja, kad Švedijoje vairuotojams, kenčiantiems nuo disleksijos, daug paprasčiau, mat mokymo centruose jie turi galimybę naudotis pažangiausiomis priemonėmis: išmaniaisiais telefonais, kurie nuskenuotą tekstą perskaito balsu, videomedžiaga ir t.t.
 

Kol kas Lietuvoje ne tik kad nėra atitinkamų priemonių, padedančių skaitymo ir rašymo problemų turintiems vairuotojams išlaikyti ADR egzaminą, bet ir vengiama viešai apie tai kalbėti kalbėti – mat visuomenėje gajus požiūris, kad toks žmogus yra nevisavertis.