Lietuvoje numatoma sukurti bendrą šalies vežėjų informacinę sistemą, kurioje bus kaupiami duomenys apie keleivius bei krovinius vežančias šalies įmones. Be to, norima sudaryti palankesnes sąlygas transporto priemonių kontrolei kelyje. Šiandien Vyriausybė pritarė tai numatančioms Kelių transporto kodekso pataisoms ir teiks jas svarstyti Seimui.
Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje numatoma kaupti duomenis apie įmones, kurioms išduotos licencijos, apie transporto vadybininkus, įmonių ir transporto vadybininkų padarytus sunkius pažeidimus bei apie asmenis, kurie buvo pripažinti netinkamais vadovauti įmonės transporto veiklai. Tokia informacija Lietuva galės keistis su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Sukurti bendrą šalies vežėjų informacinę sistemą įpareigoja ES reglamentai. Šiuo metu bendros duomenų bazės Lietuvoje nėra, dalinę informaciją kaupia Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (VKTI) ir savivaldybės.
Numatoma, kad informacinei sistemai sukurti reikės apie 5 mln. litų. Šiam darbui tikimasi gauti ES struktūrinės paramos lėšų.
Kelių transporto kodekso pakeitimais taip pat siekiama užkirsti kelią vairuotojų piktnaudžiavimo atvejams, kai vengdami transporto priemonės kontrolės magistraliniuose keliuose, tikrinimo vietas jie stengiasi apvažiuoti kitais keliais.
Šiuo metu komercinės transporto priemonės tikrinamos magistraliniuose keliuose, specialiai įrengtose aikštelėse, kur jas galima pasverti, išmatuoti naudojant matavimo stendus, patikrinti techninę būklę. VKTI pareigūnai, vietinės reikšmės kelyje sustabdę sunkiasvorę transporto priemonę, neturi galimybės jos pasverti bei atlikti kitų procedūrų.
Todėl numatoma suteikti įgaliojimus VKTI pareigūnams nurodyti vairuotojui važiuoti paskui specialią transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos.
Tikimasi, kad dėl šių pataisų sumažės pažeidimų atvejų, pažeidimus padarę vairuotojai negalės išvengti atsakomybės, o šalia magistralių esantys vietinės reikšmės keliai bus labiau apsaugoti nuo sunkiasvorių automobilių srauto.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras