Nuo nelaimingų atsitikimų draudžiasi vangiai

Draudimo bendrovės pastebi, kad tik nedidelė dalis vairuotojų,  sudarydami privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, apdraudžia save bei keleivius nuo nelaimingų atsitikimų eismo įvykio metu. Anot draudikų, vežėjai pirmiausia pasirūpina transporto priemonėmis, kroviniais ir tik tada darbuotojų draudimu.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius sako, kad įmonės yra linkusios drausti vilkikų vairuotojus nuo nelaimingų atsitikimų. Bendrovės duomenimis, tokia draudimo apsauga vairuotojams yra pasirūpinusi kas antra įmonė, vykdanti tarptautinių pervežimų veiklą.

„Panaši tendencija šiose įmonėse išlieka jau kelerius metus. Nepaisant sunkmečio įmonės įvertino didelę riziką ir vairuotojų drausti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų neatsisakė. Be to, pastebime, jog absoliuti dauguma transporto sektoriaus įmonių pasirūpina, kad vairuotojams galiotų vykstančių į užsienį medicininių išlaidų draudimo apsauga, užtikrinanti, kad, prireikus medicininės pagalbos, vairuotojas galėtų kreiptis ir į valstybines, ir į privačias gydymo įstaigas“, – sako pašnekovas.

O štai „PZU Lietuva“ Asmens rizikų vyriausioji ekspertė Gitana Beinorienė sako kad, tarp vežėjų nelaimingų atsitikimų draudimas nėra labai populiarus. Vežėjai, anot jos, pirmiausia pasirūpina transporto priemonėmis, tada pervežamais kroviniais, ir vėliausiai – darbuotojų draudimu.

„Nelaimingų atsitikimų draudimą su transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD) dažniausiai renkasi asmenys, ne įmonės. Tokie klientai sudaro 95 proc. Įmonės paprastai renkasi platesnę draudimo apsaugą – apdraudžia savo įmonės darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbo metu, pakeliui į/iš darbo, kartais renkasi ir apsaugą, galiojančią visą parą ir ne darbo metu. Pastebime tendenciją, kad klientai renkasi vis didesnes draudimo sumas, siekiančias iki 50 tūkst. litų“, – pasakoja ji.

Saugumo kultūra formuojasi

Draudikai pastebi, kad asmens saugumo kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi. „Žmonės aiškiai suvokia, jog eismo įvykio metu nukentės jų ir kito žmogaus automobiliai, todėl savimi dažniausiai pasirūpina, apdrausdami automobilį transporto priemonės (kasko) draudimu. Mūsų duomenys rodo, kad apsidraudęs privalomuoju vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu vairuotojas dukart dažniau papildomai įsigyja kasko draudimą negu draudimą nuo nelaimingų atsitikimų",- sakė G. Beinorienė.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, vairuotojai, sudarydami privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, save ir keleivius nuo nelaimingų atsitikimų draudžia retai. Tačiau tie vairuotojai, kurie automobilį draudžia kasko draudimu, paprastai tokia apsauga sau ir savo keleiviams pasirūpina. Anot R. Pociaus ir šių metų pirmą ketvirtį, ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu apie 80 proc. kasko draudimu besidraudžiančių vairuotojų papildomai pasirinko ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

Draudikai skaičiuoja, kad vidutinė draudimo išmoka už eismo įvykio metu patirtus sužalojimus sudaro 1000 Lt, daugiausia "PZU Lietuva" vienam asmeniui yra išmokėjusi 20 tūkst. Lt.