CARGONEWS

Kiek ES lėšų transorto projektams panaudota netinkamai – dar neaišku

12185

Transporto investicijų direkcija (TID) atlieka tyrimą, kiek Europos Sąjungos (ES) lėšų galėjo būti panaudota netinkamai, vykdant 2007 metais pradėtus transporto infrastruktūros projektus.

 

Šie projektai buvo užbaigti 2008 metais, o mokėjimai atlikti 2008-2009 metais, pranešė Susisiekimo ministerija.

 

Pirminiais TID skaičiavimais, ne pagal taisykles galėjo būti panaudoti 341,2 tūkst. litų, o ne 14,77 mln. litų, kaip skelbia Valstybės kontrolė. TID iki šiol teikia savo paaiškinimus pagal Valstybės kontrolės pastabas, todėl galutinė lėšų suma paaiškės baigus tikrinimų procedūras.

 

Ministerijos teigimu, tarp TID ir Valstybės kontrolės iki šiol tebevyksta diskusija, kokius darbus galima finansuoti iš valstybės lėšų, o kokius – iš ES paramos lėšų.

 

Valstybės kontrolės manymu, inžinerinių tinklų tiesimas atliekant kelių ar kitų infrastruktūros objektų rekonstrukciją ar statybas turėtų būti apmokamas ne iš ES lėšų. TID mano, kad čia pažeidimų nėra, nes dauguma inžinerinių tinklų yra sudėtinė kelio dalis.

 

Diskusija tebevyksta ir dėl darbų, kurie buvo atlikti už ES lėšas, tačiau nebuvo numatyti pirminiuose planuose. Pavyzdžiui, 2007 metais rekonstruojant kelią Marijampolės savivaldybėje, savivaldybės prašymu avaringame kelio ruože buvo įrengtos papildomos pėsčiųjų perėjos, greitį mažinantys kalneliai, pėsčiųjų takas ir autobusų stotelė.

 

Valstybės kontrolė mano, kad šie darbai negalėjo būti finansuoti ES lėšomis ir buvo nebūtini. TID manymu, pažeidimų nepadaryta, nes vienas iš ES lėšomis finansuoto projekto tikslų buvo eismo saugumo gerinimas.

 

TID taip pat ginčija Valstybės kontrolės pastabas dėl būtinybės įrengti VIP salę rekonstruojant Vilniaus oro uostą 2007 metais. Tačiau TID pripažįsta, kad oro uostas galėjo ne pagal paskirtį išleisti 99 tūkst. litų įrengiant papildomus šviestuvus oro uosto C korpuse.

 

Valstybės kontrolės ataskaitoje daugiausiai priekaištų dėl netinkamai skirstomos paramos sulaukė TID – auditoriai nustatė, kad ES paramos lėšos buvo naudojamos net nuolatinei kelių priežiūrai, nors tai neprisideda prie kelių transporto infrastruktūros plėtotės ir modernizavimo.

Ataskaitoje nurodoma, kad 2009 metais TID iš viso netinkamai apmokėjo mažiausiai 14,77 mln. litų ES paramos, iš jų didžiausia suma – maždaug 6,2 mln. litų – buvo skirta pažeidžiant galiojančius teisės aktus įgyvendinant Tarptautinio Vilniaus oro uosto naujo keleivių terminalo ne Šengeno šalių keleiviams statybos projektą.

 

Europos Komisija (EK), susipažinusi su Valstybės kontrolės atliktu 2009 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos panaudojimo auditu, šių metų sausį laikinai sustabdyti mokėjimus transporto srities projektams, kuriuos administruoja TID.

 

Tai pirmas kartas kai EK stabdo mokėjimus per vieną iš Lietuvoje veikiančių ES paramos administravimo agentūrų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0