Keliams, geležinkeliams, jūrų ir oro uostų infrastruktūrai šiemet bus skirta 0,8 mlrd. litų ES paramos
Dideliems kelių ir geležinkelių infrastruktūros projektams, tarptautinių oro uostų ir Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrai, gatvių ir kelių rekonstrukcijai bei ekologiško viešojo transporto plėtrai savivaldybėse šiemet numatoma panaudoti 841 mln. litų Europos Sąjungos paramos.
Anot susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, daugiausia ES paramos lėšų – 416,4 mln. litų – bus skirta valstybinės reikšmės keliams gerinti. Šiemet bus pradėtas tiesti Vilniaus išorinis pietinis aplinkkelis, tęsiama Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcija, Jakų žiedinėje sankryžoje ties Klaipėda statomos estakados Kauno-Palangos ir Palangos-Kauno kryptimis. Be to, planuojama toliau rekonstruoti europines magistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilnius-Lyda, Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga, Vilnius-Prienai-Marijampolė. Prasidės Kairių ir Priekulės aplinkkelių tiesimo darbai.
Geležinkelių infrastruktūros projektams planuojama panaudoti 176,3 mln. litų ES paramos: bus modernizuojamos geležinkelių linijos Klaipėda-Pagėgiai, Mažeikiai-valstybės siena, plečiama Klaipėdos geležinkelio mazgas, tiesiami antrieji geležinkelių keliai Vilniaus aplinkkelio ruožuose Pušynas-Paneriai ir Kyviškės-Valčiūnai bei ruože Kūlupėnai-Kretinga. Be to, papildomai naudojant TEN-T fondo lėšas, bus toliau įgyvendinamas projektas “Rail Baltica”.
Klaipėdos uoste numatoma investuoti 60,7 mln. litų ES paramos lėšų – bus tęsiami pernai pradėti privažiavimo kelių ir geležinkelių plėtros darbai bei pradedami šeši nauji projektai – keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros įrengimas, uosto įplaukos kanalo gilinimas ir platinimas, privažiavimo kelių į krovinių terminalus rekonstrukcija, mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba ir akvatorijos gilinimas.
Tarptautiniuose oro uostuose Vilniuje ir Palangoje bus rekonstruojami peronai, lėktuvų riedėjimo takai, iš viso panaudojant beveik 32 mln.litų paramos.
Savivaldos projektams šiemet planuojama skirti 80,4 mln. litų – visos šalies savivaldybės galės tęsti suplanuotus gatvių ir vietinės reikšmės kelių rekonstrukcijos darbus. Numatoma, kad penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės iki metų pabaigos atliks viešuosius pirkimus ir pasirašys sutartis ekologiško transporto plėtros projektams įgyvendinti.
Be to, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų pradėti Vilniaus vakarinio aplinkkelio antrąjį etapą, kuriam šiemet numatoma panaudoti 13,4 mln. litų ES paramos.
Pernai Susisiekimo ministerijos koordinuojamiems ES paramos projektams buvo išmokėta 863,7 mln. litų ES struktūrinės paramos.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras