„Orlen Lietuvai“ skirta 8,2 mln. litų bauda
2010-12-16
CargoNEWS
292
Naftos perdirbimo įmonė prieš 6 metus piktnaudžiavo monopoline padėtimi, nustatė Konkurencijos taryba ir skyrė daugiau kaip 8,2 mln. litų baudą.
Lrt.lt primena, kad dar 2005 metų pabaigoje Konkurencijos taryba nustatė, kad tuometė „Mažeikių nafta“, dabar valdova lenkų, piktnaudžiavo dominuojama padėtimi Lietuvos rinkoje, naftos produktus pardavinėdama brangiau nei kitose Baltijos šalyse. Už tai įmonei skirta 32 milijonų litų bauda.
Po trejus metus trukusių teisminių ginčų Konkurencijos taryba bendrovei pinigus grąžino. Tačiau teismas konstatavo, kad tyrimas buvo atliktas nepakankami išsamiai ir rinkos prižiūrėtojams nurodė jį pratęsti.
Teismui užkliuvo, kad Konkurencijos taryba nenagrinėjo tarptautinių naftos pramonės ekspertų išvadų, nepakankamai išanalizavo kitų institucijų praktiką, tinkamai nepagrindė savo argumentų.
Prieš pusantrų metų tyrimas buvo atnaujintas. Jo metu Konkurencijos taryba iš naujo įvertino ir pagrindė dar 2005 metais priimto nutarimo išvadas.
„Įvertinusi tyrimo metu surinktus įrodymus, Konkurencijos taryba padarė išvadą, jog „Mažeikių nafta“ vykdė konkurenciją ribojančius veiksmus, t.y. piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi benzino ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvos teritorijoje“, – teigiama tarybos pranešime.
Šie veiksmai, anot Konkurencijos tarybos, pasireiškė tuo, kad 2002–2004 metais bendrovė taikė ekonomiškai nepagrįstą, diskriminacinę kainodarą, metinius lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimus, ribojo paralelinio importo ir perpardavimo galimybes.
Buvo nustatyta, „Mažeikių naftos“ taikyta kainodara buvo siekiama riboti konkurentų įėjimą į Lietuvos rinką, t.y. išvengti importo konkurencijos: dyzelino – iš Rytų, benzino – iš Vakarų.
Degalus įsigyjančioms bendrovėms suteikiamos nuolaidos buvo ekonomiškai nepagrįstos, o tokios nuolaidų sistemos taikymas reiškė nevienodų sąlygų taikymą panašaus pobūdžio sutartyse.
Kaip teigia Konkurencijos taryba, „Mažeikių naftos“ taikoma ekonomiškai nepagrįsta nuolaidų sistema diskriminavo vienus ūkio subjektus kitų ūkio subjektų, veikiančių tose pačiose rinkose, atžvilgiu.
Be to, įvertinusi įmonės rinkos galią Lietuvos teritorijoje, artimą monopolinei, bei „Mažeikių nafta“ veiksmus nustatant kainas benzino ir dyzelino pirkėjams, Konkurencijos taryba nutarė, kad „Mažeikių nafta“, taikydama lojalumo įpareigojimus, siekė „pririšti” pirkėjus, neleisti jiems laisvai elgtis rinkoje, atsižvelgiant į naftos produktų kainų pokyčius ar kitus veiksnius, o kitus gamintojus pasirinkti tik tais atvejais, kai „Mažeikių nafta“ negalėjo aprūpinti jų naftos produktais.
„Tuo praktiškai buvo „uždarytos“ Lietuvos benzino ir dyzelino rinkos nuo kitų gamintojų ir taip itin apribota konkurencija“, – konstatuoja taryba.
Nustatydama baudos dydį Konkurencijos taryba skyrė atsižvelgusi į tai, kad atnaujinto tyrimo metu geografinė rinka buvo apibrėžta siauriau. Tačiau skiriant baudą įvertintos ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės – bendrovė už Konkurencijos įstatymo pažeidimus yra baudžiama jau trečią kartą.
Šiuo metu atliekamas dar vienas tyrimas dėl įmonės kainodaros. Aiškinamasi, kodėl degalai Lietuvoje brangesni nei pas kaimynes – ar dėl per mažos konkurencijos, ar tokių kainų priežastys slypi rinkos monopolininkės „Orlen Lietuva“ kainodaroje. Mat naftos produktų kaina prieš mokesčius Lietuvoje yra gerokai aukštesnė nei kitose Europos šalyse.
„Orlen Lietuva“ ne kartą yra neigusi, kad Baltijos šalims taiko skirtingas kainodaras. Esą kainos skiriasi dėl valiutų kurso ir transportavimo išlaidų.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras