Gruodžio 3 d. (penktadienį) vežėjai problemą dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPD) keitimo išdėstė Seime.
Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Sigitas Česnavičius susitikimo su Seimo nariais metu prašė, kad Seimo kontrolierių įstaiga patikrintų Draudimo priežiūros komisiją (DPK): „Reikia išsiaiškinti, ar jie gali dirbti tokiais metodais. Daug kartų esame ėję ir į Transporto priemonių draudikų biurą, o jie vis šaukė – čia nevaikščiokite, jokių išmokų didesnių nebus, kreipkitės į teismus“.
DPK pirmininkas Mindaugas Šalčius antrino: „Problemą dėl išmokų galima išspręsti ir nekeičiant įstatymų. „Žaliosios kortelės“ sistemos pagrindą sudaro tarptautinės konvencijos. Ten yra esminė nuostata ta, kad įvykus įvykiui užsienio šalyje, išmoka dėl žalos atlyginimo nustatoma pagal tos užsienio šalies teisės aktus. Mes negalime priimti teisės aktų už Rusiją. Galimas sprendimo būdas –apsidrausti bet kokioje draudimo kompanijoje papildomai ir susitarti dėl didesnės draudimo įmonės atsakomybės.“
Seimo narys Petras Lomanas išklausęs abi puses – vežėjus ir DPK ir Draudikų biuro atstovus – sakė, kad „reikėtų mobilesnio požiūrio“.
Jis pasiteiravo, ar nebuvo bandyti šį klausimą spręsti pasitelkiant ambasados darbuotojus, kad šie bandytų eiti derybų keliu su Rusija: „Gal dėl prekybinių interesų derybos būtų pasistūmėję?“
M. Šalčius patikino, kad jo nebuvo imtasi.
Vežėjams papriekaištavus dėl pernelyg didelių draudimo įmokų už tas transporto priemones, kurios nevažiuoja į ES šalis, M. Šalčius sureagavo kritiškai: „Kategoriškai nesutinku su Jūsų skaičiavimais, nes jie supaprastinti. Lietuvoje draudimo įmokos didesnės nei Rusijoje, bet jos iš esmės beveik mažiausios ES“.
Kolegai pritarė ir Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas: „Baikite demagogijas. Keturis įvykius radome Rusijoje, kur žala šiemet viršijo išmokėtą sumą. Vežėjai Rusijoje padaro apie 200 įvykių per metus, rizika menka.“
Vežėjų mestas argumentas, kad draudimo bendrovės iš privalomojo draudimo uždirba viršpelnius irgi sulaukė atmetimo reakcijos.
„Kad iš privalomojo draudimo draudimo bendrovės uždirba viršpelnius – legenda ir jokie skaičiai to nepatvirtina“, – paneigia M. Šalčius.
A.Križinauskui nuostabą kelia tai, kad „dėl papildomos 200 Lt įmokos mūsų valstybėje yra įtraukiama tiek žmonių“.
Tokios mintys sukėlė vežėjų pasipiktinimą: „Ponas Križinauskai, jei jums 200 Lt nėra pinigai, tai nereiškia, kad ši suma nėra pinigai vežėjams“, – apibendrino diskusiją UAB „Mečys“ vadovas Mečislovas Atroškevičius.
Seimo narys Petras Lomanas, užbaigdamas vežėjų, draudikų ir Seimo narių susitikimą, patikino, kad bus imtasi veiksmų: „Siūlysime Ministro Pirmininko Tarnybai arba Susisiekimo ministerijai organizuoti pasitarimą, kad būtų išnagrinėti vežėjų keliami klausimai ir pasiūlyti galimi sprendimo būdai“.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Bus "juokinga" jeigu Seime įsiklausys į begėdžių draudikų argumentus ir pasiūlys vežėjams papildomai susimokėti už pervežimus į Rusiją. O dar ir komandiruotpinigius apmokestins prie to paties... Nereikia dėl 200 lt reikalauti papildomo dėmesio. Tai neprotinga... O Vidui Pilkauskui - pagarba :)
Pasirodo, jau daug vežėjų įmonių, važiuojančių tik į Rytų šalis, nutraukė privalomojo draudimo sutartis anksčiau sudarytas su draudimo bendrovėmismis. Manau, tai labai teisingas jų sprendimas,nes kiekviena įmonė sutaupys dideles pinigų sumas. Draudikai ipratę į vežėjus žiūrėti kaip į asilų bandą. Todėl privalome vieni kitus palaikyti. Kuo daugiau įmonių tai padarys, tuo greičiau draudimo benrovės pradės gerbti vežėjus. Gal ir jiems pradės dirbti užkalkėjusios smegenys, kai pamatys, kad nemaži pinigėliai iškeliauja į Rusiją, Baltarusiją ir t.t., o jiems lieka tik barankos skylė.
Sprendžiant klausimus apie transporto priemonių privalomąjį draudimą daugiau rūpintis privalėtų asociacija "Linava". Dabar palanki situacija spausti draudikus, kad jie mažintų įmokas vežėjams vykdantiems pervežimus iš Vakarų valstybių į Rytų šalis. Kaip suprantu, draudikai pripažino, kad įvažiavus į Rusiją ar kitas Rytų valstybes, jose rizika avarijoms yra menka. Anksčiau draudikai visur aiškindavo, kad važiuojant Rytų valstybėse labai didelė rizika padaryti daug avarijų. Pasirodo jie ilgai mus sėkmingai apgaudinėjo. Gerai, kad Cargonews juos demaskavo. Draudikai sėkmingai pasipelnė iš vežėjų patiklumo ir 93 procentai surinktų pinigų likdavo jiems. Todėl "Linavos" vadovybei reikia pranešti, kad susitiktų su draudikų valdžia dėl draudimo kainų mažinimo. Kodėl mes turime mokėti po 5000 litų važiuodami rytų kryptimi, jei draudikų kainos buvo pagrįstos melu?
KAIP SUTAUPĖME TŪKSTANTINES PINIGŲ SUMAS UŽ PRIVALOMĄJĮ TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMĄ. Mūsų įmonė už kiekvienos mašinos metinį draudimą mokėdavo apie 4900 litų. Tai nepriklausė ar važiuodavome tik į Rytų šalis, ar iš Europos Sąjungos šalių į Rytų šalis. Išmokos tretiesiems asmenims po avarijos Rytų šalyse pagal galiojančius įstatymus yra labai mažos. Dabar mes nutraukėme visas draudimo sutartis transportui, kuris iš Lietuvos važiuoja tik į Rytų šalis. Mašinos, kurios važiuoja tik į Baltarusiją draudžiame sekančiai: Lietuvoje pigiausiai draudžiame per PZU Draudimą - metinis draudimas kainuoja nuo 500 Lt. iki 550; Lietuvos - Baltarusijos pasienyje metinis baltarusiškas draudimas kainuoja 101 EUR (tai 359 litai). Dabar nuo vienos mašinos sutaupome (4900 -859 =4041 Lt.) apie 4 tūkstančius litų. Mašinas, kuriomis iš Lietuvos važiuojame į Rusiją, apdraudžiame sekančiai: Lietuvoje už 500-550 Lt. , Baltarusijoje už 359 Lt. ir Baltarusijos - Rusijos pasienyje už metinį Rusijos draudimą sumokame 8812,50 rublių (apie 740 litų). Važinėjimas į Rusiją už draudimą kainuoja viso (500+359+740 = 1599 Lt.) 1600 Lt. Nuo vienos mašinos lieka 4900 -1600 = 3300 litų. Mašiną kuria važiuojame į ES valstybes, o iš jų į Rytų šalis už privalomąjį draudimą mokame 4900 litų. Pagal pateiktą informaciją šiame straipsnyje, pasirodo važiudami ir į Rytų šalis iš ES, mes irgi permokame, nes draudikų valdžia oficialiai patvirtino, kad įvažiavus į Rytų šalis smarkiai sumažėja rizika padaryti avariją. Pasirodo, į Rusiją važiuoja apie 7100 transporto priemonių, kurios ten per metus padaro apie 200 avarijų (taip rašoma šiame straipsnyje). Tai sudaro tik apie 3 procentus nuo visų transporto priemonių, apdraustų privalomuoju draudimu. Nukentėjusiems nuo vežėjų, už visas padarytas avarijas jiems bus išmokėta tik apie 1 milijoną litų. Beveik visi iš vežėjų surinkti didžiuliai mokęsčiai lieka draudikams, atseit padengti valdymo išlaidas. Draudikų valdžia tvirtina, kad tik brokerių bendrovėms sumoka apie 30 procentų nuo visų surinktų pinigų už privalomąjį draudimą. Todėl iš draudimo bendrovių reikia reikalauti, kad važiuojantiems iš ES į Rytų šalis būtų mažinamos draudimo įmokos. Susitikimuose su vežėjų atstovais, draudikų valdžia negali paneigti nei vieno jiems pateikto paskaičiavimo apie tai, kad tretiesiems asmenims nėra išmokama nei trečdalio pinigų nuo surinktos sumos už privalomąjį draudimą. Jei kam bus įdomi mūsų patirtis skambinkite tel, 8656 07724 - Vidmantui. Tada galėsime dar daugiau parašyti.
Jūsų komentaras