CARGONEWS

Pagrindinis vežėjų galvos skausmas – nuostoliai dėl kelte “Lisco Gloria” prarastų krovinių

13092
Vakar (spalio 19 d.) Lietuvos nacionalinėje vežėjų asociacijoje "Linava" vyko nukentėjusių vežėjų susitikimas, kuriame diskutuota apie tai, kokiu būdu reikalauti kompensacijų dėl gaisro metu "Lisco Gloria’ kelte prarastų krovinių ir transporto priemonių.
 
"Linavos" prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad prarastų krovinių vertė sieks apie 50 mln. Lt. 
 
UAB "Saukupa" direktoriaus patarėjas Ričardas Jovaiša įsitikinęs, kad susitikimas "Linavoje" buvo itin produktyvus: "Po susitikimo nežinia išsklaidyta. Visi – ir vežėjai, ir "Linava" buvo nežinioje. Draudimo kompanijų atstovai irgi dalyvavo bendrame susitikime. Asociacija įsipareigojo finansuoti ekspertinės grupės darbus. Ši grupė bus sudaryta iš sausumos teisininkų, jūros bei laivybos ekspertų. Jie bandys išsiaiškinti, kas sukėlė gaisrą ir kodėl vienas vilkikas sugebėjo sudeginti visą keltą. Pagrindinis dalykas – surasti priežastis. Netikime, kad vienas vilkikas galėjo sudeginti tokį didžiulį keltą. Yra dvi teorijos – "DFDS Lisco" atstovai tvirtino, kad kelte ekspertai nedirba, o vienas iš draudimo kompanijos atstovų tvirtino, kad ekspertai dirba. Tai –  diprasmiška informacija."
 
Pašnekovas patikina, kad kol nebus nustatytos priežastys, kaltininkai, nebus gauta ir pinigų už patirtas žalas.
 
"Juk laivo savininkai turėjo užtikrinti židinio lokalizaciją.  Laivas turi tris atskirus denius. Tikėtina, kad apatiniame denyje yra likusių nesudegusių transporto priemonių. Teigiama, kad to išsiaiškinti neįmanoma todėl, kad laivo savininkų prie laivo neleidžia tyrėjai."
 
Primename, kad jūrų teisės specialistai informuoja, jog yra taikomos žymiai mažesnės atsakomybės ribos.
 
Žeme vežamo krovinio prarastas kilogramas yra kompensuojamas maždaug 4 kartus didesne suma nei
vežant jūra.
Hagos-Visbio konvencija numato, kad netekus krovinio jūroje, už jo prarastą kilogramą kompensuojama vos 8 Lt.
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0