Lietuva pasisako už transeuropinio transporto tinklo plėtrą
2010-10-14
CargoNEWS
189
Lietuva pasisako už transeuropinio transporto tinklo plėtrą ir intelektinių transporto sistemų diegimą.
Spalio 15 d. susisiekimo viceministras Arūnas Štaras dalyvaus Liuksemburge vykstančiame ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje, kuriame bus svarstomos Europos transporto strategijos kryptys 2010–2020 metams. Lietuva siūlys transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtrą ir intelektinių transporto sistemų diegimą numatyti kaip svarbiausius ateities ES transporto politikos prioritetus.
„Transeuropinio transporto tinklo plėtra yra vienas iš pagrindinių iššūkių ES pakraščiuose esančioms valstybėms, todėl Lietuva sieks, kad infrastruktūros plėtra išliktų tarp svarbiausių Europos transporto politikos prioritetų“, – sako susisiekimo viceministras A. Štaras.
Viceministro teigimu, darni įvairių transporto rūšių infrastruktūros plėtra yra svarbi gerinant susisiekimą ir logistikos paslaugų kokybę, didinant transporto paslaugų konkurencingumą.
Lietuva taip pat akcentuos ES vaidmens svarbą skatinant intelektinių transporto sistemų diegimą tiek finansinėmis, tiek nefinansinėmis priemonėmis. Tai padidintų bendrą transporto sistemos efektyvumą, gerintų eismo saugą bei mažintų neigiamą transporto poveikį aplinkai.
Europos mastu ateinantį dešimtmetį transporto politikoje ypatingą dėmesį numatoma skirti efektyvesnių transporto sistemų kūrimui, diegiant pažangias technologijas. Taip siekiama optimizuoti ir geriau panaudoti esamą transporto infrastruktūrą, tuo pačiu tausojant energiją ir didinant ES ekonomikos konkurencingumą. Be to, siekiama sudaryti geresnes sąlygas visuomenės mobilumui ir gyvenamosios aplinkos apsaugai.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras