Šiaurės ir Baltijos šalių transporto ministrai aptars transeuropinio transporto tinklo politiką ir finansavimo perspektyvas
2010-09-22
123rf.com
159
Rugsėjo 22–23 d. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dalyvaus Trakuose vyksiančiame kasmetiniame Šiaurės ir Baltijos šalių transporto ministrų susitikime. Ministrai aptars šiuo metu Europos Komisijos iniciatyva peržiūrimą transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtros politiką, transporto sektoriaus dabartinio finansavimo problematiką bei ateities finansavimo perspektyvas.
Susitikime dalyvaus 8 valstybių delegacijos: Norvegijos, Švedijos, Danijos, Islandijos ir Suomijos bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto sektoriaus vadovai, taip pat už TEN-T politiką atsakingas Europos Komisijos atstovas Jean-Eric Paquet.
Ministrai diskutuos dėl naujų TEN-T gairių bei regioninio Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) TEN-T tinklo formavimo. Siekiant bendros regiono pozicijos šiuo klausimu numatoma aptarti naujo TEN-T tinklo planavimo metodologiją ir principus, TEN-T vaidmenį plėtojant sąsajas su kaimyninėmis šalimis, inovatyvių infrastruktūros priemonių (pvz., intelektinių transporto sistemų) įtraukimą į naujas TEN-T gaires. Taip pat planuojama aptarti 2014–2020 m. ES finansinę perspektyvą ir ES finansavimo įtaką TEN-T infrastruktūros plėtrai, apžvelgti dabartinio finansavimo mechanizmo problematiką bei aptarti transporto sektoriaus ateities finansavimo perspektyvas.
Apibendrindami diskusijų rezultatus, ministrai pasirašys bendrą komunikatą dėl regiono TEN-T tinklo ir naujų TEN-T gairių formavimo, siekiant visam regionui, taip pat ir Lietuvai, palankios naujos TEN-T politikos.
Antrąją susitikimo dieną bus aptariamos alternatyvios politinės iniciatyvos Baltijos jūros regione. Švedijos atstovai pristatys jų iniciatyva rengiamą „Baltic Transport Outlook 2030“ studiją, kuria siekiama išanalizuoti krovinių srautus bei visų rūšių transporto infrastruktūrą Baltijos jūros regione ir pateikti jų plėtros perspektyvas iki 2030 m. Lietuvos susisiekimo ministras E. Masiulis aptars Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimą bei apžvelgs Šiaurės Matmens transporto ir logistikos partnerystės situaciją.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras