Latvijos keliai kol kas liks nemokami

 

Latvijoje įstatymas dėl mokesčio už automobilių kelius įvedimo buvo priimtas dar 2008 m., o įsigalioti turėjo nuo 2009 m. liepos 1d. Pasaulinė ekonominė krizė taip smarkiai paveikė Latvijos automobilių transporto sektorių, kad net Latvijos politikai, mažai besidominantys šio verslo reikalais, pakraupo. Todėl mokestį buvo nuspręsta įvesti ne anksčiau, nei 2011 m. sausio 1 d.

 

Šiuo metu Latvijos Transporto ministerija vėl prašo vyriausybės atidėti kelių mokestį iki 2012 m. sausio 1 d.

Nepaisant to, kad Latvijos automobilių transporto direkcijos duomenimis, krovinių pervežimo apimtys padidėjo 2 kartus, Latvijos transporto verslas dar tik pradeda atsigauti po krizės. Ir eurovinječių įvedimas neleis Latvijos vežėjams automobiliais pilnai atstatyti savo pozicijų transporto rinkoje. Tiesa, reikia pažymėti, kad ministerija ne tik siūlo metams atidėti įstatymo įvedimą, bet ir pasiruošusi ES prašymu jį sugriežtinti, t.y. panaikinti lengvatas medienos vežėjams, žemės ūkio paslaugų bendrovių kooperatyvams, laukiantiems išvažiavimo eilėje Latvijos pasienyje, vilkikams be priekabos ar puspriekabės, o taip pat ūkininkams ir žuvų augintojams.

 

Mokestis už naudojimąsi 15 pagrindinių Latvijos kelių (A1-A15) numatytas kaip Latvijos, taip ir užsienio vežėjams. Mokestis taikomas mašinoms, sveriančioms daugiau nei 12 tonų (turinčioms tachografus), mokesčio dydis siekia 6-7,5 lato per dieną. Abonentas visiems metams kainuotų nuo 300 iki 650 latų (priklausomai nuo transporto priemonės oro taršos lygio– EURO 0, I, II, III, IV).

 

Latvijos valdininkai dar 2008 m. paskaičiavo, kad kiekvienais metais tokiu nesudėtingu būdu galima bus surinkti apie 10 mln. latų. Pildyti šalies „taupyklę“ buvo pasiūlyta būtent Latvijos vežėjams automobiliais, iš užsieniečių daug nesitikima – jų kasmetinę dalį valdininkai nustatė ties 1,5 mln. riba. Žinoma, įstatymų leidėjai veikė tik iš gerų paskatų – norėjo surinkti lėšų krovininio transporto aikštelių įrengimui Rytų pasienyje ir kelių remontui. Be abejonės, ir viena, ir kita yra reikalinga. Tačiau neabejojama, kad lengvas Latvijos valstybinio biudžeto papildymas atneš Latvijos transporto įmonėms nuostolių, kurių dydis gali būti gerokai didesnis, nei valstybinių pajamų suma. 

 

Transporto srities ekspertai jau ne kartą perspėję Latvijos įstatymų leidėjus, ir toliau yra įsitikinę, kad mokesčio įvedimas – virvė ant Latvijos transporto kompanijų kaklo. Tranzitiniai kroviniai gali pereiti Latvijos kaimynams – Lietuvai, Estijai, Suomijai. Šiandien nemokami keliai leidžia Latvijai būti vienu žingsniu pranašesne už Lietuvą, kurioje kelių mokestis buvo įvestas dar 2005 m., su išimtimis rusams ir baltarusiams. Tuo tarpu, Estijoje ir Suomijoje kelių mokesčio įvesti neplanuojama.

Reikia įvertinti tai, kad maždaug 80% krovinių, kurios veža Latvijos vežėjai, yra gabenami į Rusiją, kuri nuo 2009 m. vasario 1 d. taip pat įvedė mokestį visiems įvažiuojantiems automobiliams, kurių bendra masė yra virš 3,5 tonų. Tačiau… Rusai atleido nuo mokesčio tų šalių vežėjus, kuriose Rusijos sunkvežimiai važinėja nemokamai. Kai tiktai Latvijoje bus galutinai įvestas kelių mokestis,  latviai neteks Rusijos lengvatų.

 

Latvijos valdininkų nelaimei, beveik du metus trukusi krizė, smarkiai paveikusi transporto verslą, sumažino lūkesčius, susijusius su mokesčio įvedimu. Šiandien Latvija galėtų papildyti biudžetą jau ne 10 mln, o tik 7 mln. latų, už kuriuos, anot šalies Transporto ministerijos, galima pastatyti vos 7 km naujo greitkelio. Taigi, išeina, kad mokestis tik pakenks Latvijos vežėjams, o naudos kelių remontui nebus.

 

Latvijos Transporto ministerijos siūlymą dėl įstatymo įsigaliojimo perkėlimo į 2012 m. dar turi peržiūrėti ir priimti vyriausybė. Tačiau teigiamo rezultato tikisi ir patys valdininkai, ir Latvijos transporto sektoriaus atstovai.
 

 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Vardas:

Komentaras