Jei didžiausius šalies degalinių tinklus valdančios įmonės laikytųsi sąžiningų verslo taisyklių, tai dujos automobilių vairuotojams jose kainuotų bent keliasdešimt centų pigiau. Nors per kelis mėnesius didmenininkai jų litrą atpigino net keliolika centų, degalinėse kaina išliko stabili.
Suskystintąsias dujas, kaip savo automobilių kurą, naudojantys Lietuvos vairuotojai už jas permoka ne tik dėl didžiąją rinkos dalį savo gniaužtuose laikančios ir kainas diktuojančios Mažeikių monopolininkės “Orlen Lietuva".
Didžiulę įtaką kainai turi ir didžiausius degalinių tinklus valdančios naftos produktais prekiaujančios įmonės bei pavienių degalinių savininkai.
Pasak vienos kuro importu iš užsienio užsiimančios įmonės atstovo, kad ir kaip būtų keista, šioje situacijoje greičiausiai nėra jokio kartelinio susitarimo. Tik paprastas žmogiškasis faktorius – pelno siekimas.
“Atsikelia ryte Petras ir žiūri, kad jo konkurento Antano degalinėje dujos kainuoja apie 2 litus. Tokią pačią kainą jis nustato ir savo degalinėje. Lygiai taip pat pasielgia ir Antanas, žvilgtelėjęs į Petro degalinę. Ir visai nesvarbu, kad jie iš didmenininkų už tas pačias dujas moka gerokai mažiau nei metų pradžioje", – tikino “Respubliką" verslininkas.
Ne pirmus metus kuro importu į Lietuvą užsiimančios įmonės darbuotojas savo teiginius pagrindė ne vien samprotavimais, bet ir konkrečiais skaičiais.
“Šių metų vasario 20 d. “Orlen Lietuva" šalies degalinėms suskystintąsias dujas pardavinėjo po 1,71 lito už litrą – apie 2667 litus už toną. Čia be PVM. Paskui ši kaina ėmė mažėti ir gegužės 12 d. buvo atitinkamai 1,56 lito ir apie 2427,82 lito. Skirtumas akivaizdus – dujų litro kaina per beveik tris mėnesius nukrito 15 centų. O kaip degalinėse?" – retoriškai klausė verslininkas.
Vakar daugumoje šalies degalinių litras dujų kainavo vidutiniškai 1,99 lito. Įdomiausia, kad ši kaina beveik nepakitusi laikosi nuo pat vasario antrosios pusės. Tiesa, vienu metu ji buvo peršokusi ir dviejų litų ribą.
Galima neabejoti, kad degalinių savininkai turi ir savo argumentų, kuriais gina tokius antkainius. Motyvuodami kainą jie iš karto prisimena PVM, transporto išlaidas. Ir, aišku, geležinis argumentas – nukritus didmeninėms kainoms, degalinėse jų sumažinti greitai negalima, nes reikia išparduoti už didesnę kainą įsigytus likučius. Nors priešingu atveju reaguojama pavydėtinai operatyviai.
Tačiau bet kuris šio verslo atstovas gali patvirtinti, kad vidutiniškai degalinės dujų užsipildo 4-5 tonas ir šį kiekį išparduoda maždaug per savaitę.
Kad “Respublikos" pašnekovo argumentai nėra laužti iš piršto ir dujos vairuotojams gali kainuoti gerokai pigiau, įrodo Šilalės pavyzdys. Vakar net dviejose šio miesto degalinėse litrą dujų buvo galima įsipilti tik už 1,80 lito. Benzinas ir dyzelinis kuras jose kainavo panašiai kaip ir pas konkurentus.
“Išimtis, kuri tik patvirtina taisyklę", – taip lakoniškai pakomentavo šį faktą verslininkas.
Lietuvos degalines dar patenka ir Baltarusijoje perkamos rusiškos suskystintosios dujos. Tačiau dėl didelių transportavimo išlaidų jas apsimoka vežti tik į Vilniaus kraštą. Bet ir šiuo atveju, tuo užsiimančių bendrovių atstovų teigimu, rezultatas beveik toks pats kaip perkant dujas iš “Orlen Lietuva".
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras