Pasaulio banko paskelbtame naujausiame logistikos įvykdymo indekse Lietuva atsilieka ne tik nuo regiono lyderės Lenkijos, bet ir Latvijos bei Estijos.
Lietuvai bendrame 2010 metų logistikos įvertinimo indekse skirta 45 vieta. Kaimyninė Latvija įvertinta 37 pozicija, Lenkija – 30, o Estija – 43. Pasaulio banko specialistai vertino iš viso 155 pasaulio šalis.
Lietuvos įvertinimas skalėje nuo 1 iki 5 yra 3,13 balo.
Kita vertus, aukštesnes vidutines pajamas (angl. upper middle-income) turinčių šalių dešimtuke Lietuvai skiriama 7 vieta. Šiame sąraše pirmauja Pietų Afrika, Malaizija ir Lenkija, o Latvijai skirta 5 vieta.
Sudarant Pasaulio banko Logistikos įvykdymo indeksą atsižvelgiama į muitinės sistemas, infrastruktūros kokybę, jos patogumą, transportavimo kainą, siuntų stebėjimą ir punktualumą. Pastebima, kad Lietuvos indeksą aukštyn kėlė pastarieji du parametrai, o labiausiai smukdė – infrastruktūra ir logistikos kokybė.
Šalies muitinės sistema įvertinta 2,79 balo (48 vieta), infrastruktūra 2,72 (54 vieta), tarptautinės siuntos – 3,19 (38 vieta), logistikos kokybė 2,85 (56 vieta), krovinių atsekimas 3,27 (46 vieta), punktualumas – 3,92 (35 vieta).
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, lrt.lt komentuodamas 2010 logistikos įvertinimo indeksą, teigė, kad tokioje pozicijoje atsidūrėme, nes neįgyvendiname trijų viešųjų logistikos centrų projektų.
Anot ministro, už Europos Sąjungos lėšas įsteigus tris viešuosius logistikos centrus ties Vilniumi, Kaunu ir Klaipėda mažiausiai vienas indikatorius būtų pakreiptas teigiama kryptimi.
„Kalbant apie Vilniaus viešąjį logistikos centrą, tai šiais metais bus stipriai pasistūmėta, nes iki šiol daug laiko užėmė žemės planavimo ir kitokios procedūros. Kalbant apie viešąjį Kauno logistikos centrą, man pradėjus eiti ministro pareigas dar nebuvo apsispręsta, kurioje Kauno vietoje jis turėtų būti steigiamas“, – lrt.lt sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.
Pasaulis banko pranešime teigiama, kad eksportuojant oru arba vandeniu krovinys Lietuvoje 300 km ruožą įveikia per 2 dienas, o to kaina – 354 JAV doleriai. Nors eksportavimas žemės transportu kainuoja ir užtrunka panašiai, tačiau vyksta greičiau: 482.74 km įveikiami per 2 dienas, kainuoja 356 dolerių.
Importuojant vandens ar oro transportu, 300 km atstumą prekės įveikia per 2,29 dienos, o tai kainuoja 335 JAV dolerių. Importuojant prekes žemės transportu 150 km yra įveikiama per 1,41 dienos, o tai kainuoja 150 dolerių.
Pasaulio bankas: blogi keliai – ne problema
Pažymima, kad nepaisant burnojamų apie blogus Lenkijos kelius, kaimynų logistikos sistema pripažinta ne tik viena geriausių Europoje, bet jai skiriama ir 30 vieta pasaulyje.
2010 metų Logistikos įvertinimo indekso viršuje puikuojasi Vokietija, antroje vietoje Singapūras, trečioje Švedija, o paskutinėje – Somalis.
Pasak indekso sudarymo komandai vadovavusios Monicos Alinos Mustros, buvo siekiama nustatyti silpnąsias logistikos vietas tam, kad šalys jas galėtų tobulinti.
„Šalis gali žvilgterėti į rodiklius ir sužinoti, kokie indikatoriai yra nepatenkinami. Tai būtų pirmas signalas, jog tai sistemos grandžiai reikia skirti daugiau dėmesio“, – cituojama M. A. Mustra.
Pirmasis Pasaulio banko logistikos įvertinimo indeksas sudarytas 2007 metais, tada Lietuvai atiteko 58 vieta.
Naujienos
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Europos kelių transportas pastebimai pabrango, nors krovinių apimtys beveik nepadidėjo. Lenkijos muitinė įspėjo apie problemas dirbant su naujomis elektroninėmis sistemomis, Lietuva paaiškino, kaip nuo sausio bus skaičiuojamas mokestis už kiekvieną kilometrą, o ES pradėtos taikyti naujos pakuočių taisyklės.
2026-08-17
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras