Lietuvos verslininkai vis dažniau atsisuka į Rytus, kuriuose – ir Kazachstanas

Lietuvos verslininkai vis dažniau atsisuka į Rytus, kuriuose – ir Kazachstanas, kuris neslepia ambicijų tapti tranzito šalimi tarp Rytų ir Vakarų.

Į šią šalį, o vėliau ir į Kiniją, iš Vakarų keliauja mašinų detalės, buitinė technika, kitos brangios prekės. Šalies viduje sparčiai statomi logistikos centrai, tiesiamos naujos geležinkelių linijos, keliai.

Kelerius metus Kazachstano ekonomika augo sparčiausiai pasaulyje, tad šalis vilioja investuotojus. Per sostinėje Astanoje vykusį ekonomikos forumą prezidentas Nursultanas Nazarbajevas nepraleido progos pasigirti Kazachstano pasiekimais, suvaldant finansų krizę, ir sparčiai augančiomis užsienio investicijomis, kurių per pora dešimtmečių pritraukta apie 150 mlrd. dolerių.

Tarp ateities planų – šalies infrastruktūros gerinimas. Rytuose ir Vakaruose ketinama įkurti logistikos centrų, kurie leistų didinti tranzitinių krovinių kiekį. Iki 2016-ųjų numatyta baigti automobilių magistralę, sujungsiančią Kiniją su Vakarų Europa.

Plečiamos geležinkelių linijos, leisiančios krovinius iš Europos į Kiniją per Kazachstaną pristatyti per dvi savaites. Kazachstanas planuoja iki 2020-ųjų krovinių tranzitą per šalį išauginti iki 50 mln. tonų per metus. Kazachų planuose svarbią vietą užima ir Lietuva.

„Bet kokia galimybė susisiekti su kitomis šalimis, naudojant kad ir Klaipėdos uostą, labai įdomi Kazachstanui. Todėl, kai Kazachstanas per savo teritoriją leis gabenti krovinius, jis visada nurodys, per kokius uostus ar šalis bus tolimesnis judėjimas. Tai labai svarbu mūsų logistikai“, – sakė Kazachstano ekonomikos ministras Bachtdžanas Abdirovičius.

Klaipėdos uosto vadovo teigimu, iš Kazachstano per uostą 2007–2008 metais būdavo pergabenama apie 700 tūkst. tonų krovinių. Vėliau šis skaičius sumenko beveik tris kartus, nes kroviniai nukeliavo į Rygą. Bet dabar prekių srautas vėl auga.

„Kazachstaną krovinių siuntimo srityje būtina vertinti kaip turintį labai svarbų vaidmenį. Tai – didelė ekonomika, didelis vartotojų skaičius, didžiuliai gamtiniai ištekliai, kuriuos jis nori eksportuoti. Na ir, kas svarbiausia, – stipriai auganti ekonomika. Šis potencialas visų pastangomis yra puikiai išnaudojamas“, – pagiriamųjų žodžių Kazachstanui negailėjo Klaipėdos jūrų uosto vadovas Eugenijus Gentvilas.

Lapkritį pirmą kartą Lietuvą iš Kazachstano pasiekė konteinerinis traukinys „Saulė“, prikrautas Vakarų rinkai skirtų kompiuterių. Sausį traukinys išvyko atgal į Rytus su automobilių detalėmis.

Lietuvos vežėjai sako, kad traukinys nėra didelis konkurentas. Kasmet į Kazachstaną vežėjai atlieka iki 10 tūkst. reisų. Dažniausiai vežamos brangios ir lengvos prekės – buitinė technika, avalynė.

„Geležinkeliams būdingi tam tikri trukdžiai. Sakyčiau, jie nėra labai operatyviai ir greitai pristatantys krovinius. Juk dažnai klientas nori, kad krovinys būtų lydimas žmogaus ir čia kelių transportas, be abejo, turi savo privalumų“, – aiškino asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Tikimasi, kad šaudyklinis traukinys taps reguliarus, nes iki jo krovinių judėjimas labiau vyko iš Rytų į Vakarus.

Kitą savaitę „Lietuvos geležinkelių“ atstovai vyksta į Šanchajų. Čia bus aptartos ir traukinio „Saulė“ ateities perspektyvos.