Nafta pasaulyje pinga, kuras Lietuvoje – ne

Biržoje jau kurį laiką fiksuojamas naftos pigimas, barelio kaina nesiekia 100 JAV dolerių ribos. Kartu su naftos pigimu pastebimas ir dolerio brangimas euro atžvilgiu. Tačiau paskutinėmis savaitėmis, Lietuvoje benzino kaina nežymiai brangsta arba išlieka pastovi.

„Brent“ rūšies nafta per mėnesį atpigo beveik 13 proc. Gegužės mėnesį „Brent“ naftos kaina krito nuo 120 iki 98 JAV dolerių už barelį. „Urals“ nafta, kurią naudoja „Orlen Lietuva“, gegužę atpigo maždaug nuo 110 iki 96 JAV dolerių už barelį. „Orlen Lietuva“ didmenine kaina parduodamas benzinas per dvi savaites pabrango 8 centais ir praėjusią savaitę kainavo 4,50 lito už litrą.

„Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės teigimu, naftos kaina ir JAV dolerio kaina kinta priešinga linkme, todėl dolerio brangimas kompensuoja teigiamą naftos pigimo poveikį. Anot jos, sunku prognozuoti, ar kainos smukimas tarptautinėje biržoje greitai atsilieps Lietuvos rinkai.

„Už energetinius išteklius mokama doleriais, o mes savo valiutą esame susieję su euru, todėl šiandien to teigiamo efekto galime ir nepamatyti“, – komentavo „Danske“ banko vyresnioji analitikė. Doleris euro atžvilgiu per mėnesį pabrango 4,71 procento.

V. Klyvienės teigimu, jei pasaulinė naftos kaina toliau kris, pagrindinis gamintojas „Orlen Lietuva“ ir degalinių tinklai taip pat turėtų mažinti kainas, tuomet benzinas atpigs ir degalinių švieslentėse.

„Ne kartą girdėjome tiek pardavėjo, tiek gamintojo nuomonę, kad tikėtis pigimo per naktį yra naivu. Vieni būna anksčiau nusipirkę tiek gamybos, tiek žaliavų brangių išteklių, o patys degalinių tinklai teigia, kad turi nemažai brangesnio kuro atsargų, todėl poveikis nėra juntamas iškart, – sakė ekonomistė. – Asimetrija labai pastebima: jei pasaulinės naftos kainos brangsta, per keletą dienų matome, kaip degalinėse brangsta benzinas, bet atvirkštinis procesas nėra toks akivaizdus. Tai galima paaiškinti mūsų rinkos konkurencijos netobulumu.“

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovo Luko Vosyliaus teigimu, kuro tiekėjai yra priklausomi nuo naftos produktų gamintojo „Orlen Lietuva“, kuris diktuoja didmeninę rinkos kainą. Anot L.Vosyliaus, sukauptos atsargos galėjo būti įsigytos dar galiojusia didesne kaina, tuomet sumažėjusių degalų kainų negalima tikėtis iš karto.

„Degalinėse kainos keičiamos kelis kartus per parą. Savaime suprantama, kad mažmeninė prekyba sureaguos į didmeninės kainos kritimą. Bet kada tai atsitiks, yra kiekvienos įmonės rinkodaros reikalas. Jei yra likučių, įsigytų už brangiau, žinoma, taip greitai kaina nesumažėtų, jei jų nėra – galima kainą mažinti ir būti konkurencingais. Manau, bet kokiu atveju, mažmeninė prekyba yra priklausoma nuo didmeninės ir anksčiau ar vėliau tai atsilieps kainai“, – prognozavo L.Vosylius.

Analitikė V. Klyvienė prisimena atvejus, kai nors ir buvo palankios išorinės tendencijos, sumažėjo pagrindinio Lietuvos gamintojo kainos, degalinėse degalai vis tiek neatpigo. Anot jos, degalinės bandė kompensuoti patiriamus nuostolius, kilusius dėl sumažėjusio kuro vartojimo, degalų kontrabandos, žymaus degalų kainos skirtumo kaimyninėse Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos rinkose.

„Tokiomis sąlygomis degalinių akivaizdžiai matomas degalinių noras kompensuoti savo nuostolius, todėl sunku prognozuoti, kokį teigiamą poveikį gali turėti. Negalima paneigti, kad žymus naftos pigimas atsispindi benzino kainoje“, – sakė V.Klyvienė.