CARGONEWS

Atidaryta Vilniaus kuro bazė

kuro_baze

Birželio 27 d. atidaryta naujoji AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus kuro bazė. Ji yra viena seniausių iš visų bendrovei priklausančių šešių (Vilniaus, Vaidotų, Radviliškio, Kauno, Klaipėdos ir Bugenių) kuro bazių. Vilniaus kuro bazė modernizuoti pasirinkta pirmoji, kadangi kėlė daugiausia rūpesčių dėl fizinio nusidėvėjimo bei ekologinės padėties.

Naujos Vilniaus kuro bazės statyba prasidėjo 2011 m. rugpjūtį, senos bazės teritorijoje. Šiuo metu jau atlikti visi statybos ir teritorijos tvarkymo darbai, su pagrindiniu statybos rangovu pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas. Valstybinė komisija pasirašė statybos užbaigimo aktą. Vilniaus kuro bazės modernizacijos darbų, vykdytų AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis, vertė – beveik 9 mln. litų be PVM.

Iki rekonstrukcijos 1,12 hektarų plote buvo trys antžeminės cilindrinės talpyklos (1000 ir dvi po 2000 m3). Dvejose iš jų (1000 ir 2000 m3) bendrovės traukos riedmenims aptarnauti buvo saugomas dyzelinas, dar viena 2000 m3 tūrio talpykla, skirta mazuto saugojimui, buvo nenaudojama jau apie 30 metų. Po žeme buvo apie 20 rezervuarų, kurių tūris nuo 20 iki 50 m3. Juose buvo saugomos traukos riedmenų mazgų ir agregatų alyvos bei tepalai.

Dyzelino tiekimui įrengta kompaktiška, moderni ir ekonomiška antžeminė siurblinė. Atnaujinti visi naftos produktų išdavimo įrenginiai. Minėti naftos produktų saugojimo ir išdavimo principai leido pasiekti stulbinamų rezultatų – elektros energijos sąnaudos Vilniaus kuro bazėje sumažintos iki 80 proc.

Šiuo metu Vilniaus kuro bazėje įrengti šeši požeminiai (kiekvieno talpa – 83 m3) rezervuarai su dvigubomis sienelėmis, automatine sandarumo kontrolės sistema ir degalų apskaitos bei matavimo prietaisais. Taip pat pakloti nauji elektros, automatikos, naftos produktų tiekimo, gamybiniai, paviršinių nuotekų tinklai, statinių vidaus tinklai.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0