CARGONEWS

Seime bandymai rasti užtarimą kovoje su draudikais ir padidinti užsienio vežėjų kontrolę

draudimo-zalia-korta

Liepos 17 d., antradienį Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius susitiko su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnu Jurgiu Razma.

Susitikime aptarti aktualūs vežėjams klausimai susiję su nepalankiomis vežėjams Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) kainomis ir sąlygomis.

J. Razma teigė atkreipsiantis dėmesį į šios rūšies draudimo sutartyse numatytas sąlygas, sunkinančias vežėjų darbą. Jis teigė, jog jam yra žinoma ir apie tokiose sutartyse nustatytą mažą neturtinės žalos atlyginimo asmeniui piniginę sumą, dažnai neatitinkančią realiai patirtų nuostolių, kuriuos vežėjai turi padengti.

A. Kondrusevičius pažymėjo, jog šiuo metu Lietuvoje apdrausti vilkiką, galintį dirbti užsienyje, kainuoja nuo 4 000 iki 15000 Lt. „Vežėjai atsimena laikus kai vilkiką tarptautiniams reisams apdrausti ir gauti taip vadinamąją „Žaliąją kortelę“ buvo galima už 1 300–1500 Lt. Tai buvo tada, kai draudimas dar nebuvo privalomas, todėl draudimo kompanijos taikė kainas, kurios daugiau ar mažiau atitiko realią situaciją rinkoje“, – sakė A. Kondrusevičius.

Pasak jo, būtina keisti TPVCAPD įstatymo nuostatas taip, kad vežėjai nesusidurtų su itin aukštomis šio draudimo kainomis bei nepatirtų žalos dėl jiems nepalankių sutarčių sąlygų.

Užsienio vežėjų kontrolės stoka

Asociacijos „Linava“ viceprezidentas M. Atroškevičius pabrėžė jog, užsienio šalių vežėjų naudojamų leidimų kontrolė Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra nepakankama ir išlieka galimybės pažeidinėti leidimų naudojimo tvarką. Anot jo, didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas tinkamam leidimų, skirtų krovinių gabenimams iš trečiųjų šalių, naudojimo kontrolės užtikrinimui.

„Viena iš papildomų priemonių, kuri ženkliai sustiprintų leidimų panaudojimo kontrolę, būtų įpareigojimas policijos ir muitinės pareigūnams tikrinti ar užsienio valstybių krovininių transporto priemonių vairuotojai turi reikiamus leidimus bei skirti baudas už jų neturėjimą ar netinkamą naudojimą. Tokia tvarka šiuo metu sėkmingai veikia Latvijoje ir Estijoje“, – tikino M. Atroškevičius.

J. Razma teigė, jog ketina artimiausiu metu susitikti su susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku ir aptarti pasienio infrastruktūros, transporto eilių sprendimo klausimus. Jis taip pat žadėjo pasidomėti ir jei reikės susitikti su atsakingų institucijų vadovais sprendžiant kitų šalių vežėjų naudojamų leidimų kontrolės problematiką.

Primename, kad praėjusią savaitę J. Razma susitiko su Muitinės departamento direktoriumi Antanu Šipavičiumi ir aptarinėjo vežėjams nepalankią situaciją Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0