CARGONEWS

Degalinėse darbo vietų tuštėjimo metas

degalai

Neatsiejama naktinio miesto gyvenimo dalimi buvusių degalinių parduotuvių laukia niūri ateitis. Alkoholio prekybos ribojimai pakeitė jų svarbą eiliniam vartotojui ir nesulaukdami klientų dalis buvusių „karštų punktų“ užsidarė, o jei degalinės ir liko savo vietose, tai darbuotojo prižiūrimas parduotuves pakeitė kasos automatai.

Nors kalbama, kad perėjimą prie automatinių degalinių lemia ir mažėjantys kuro pardavimai, anot naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Luko Vosyliaus, tiesioginio ryšio tarp šių dviejų reiškinių nėra. Kaip pažymėjo prekybininkų atstovas, žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie tai, kad valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis birželio mėn. benzino pardavimai buvo 14,3 proc. mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, nėra teisinga. Akcizo mokesčių surinkimas nebūtinai atspindi tikrąją prekybą.

„Minėtas skaičius atspindi degalų judėjimą iš akcizinio sandėlio. Jei keičiasi kainos, ar prekybininkai koreguoja perkamų degalų kiekius, ta suma keičiasi. Pavyzdžiui, degalinė papildo talpas ir degalus vežasi iš akcizinio sandėlio avansu sumokant mokesčius valstybei, tačiau tai nereiškia, kad visas kuras bus realizuotas. Taip pat žiūrint į kainas, tiek benzinas, tiek dyzelinas birželio mėn. buvo gerokai atpigęs, taigi logiška, kad vartotojai turėjo piltis daugiau“, ‒ komentavo jis.

Duomenys apie naftos produktų prekybos apimtis, anot L. Vosyliaus, visuomet šiek tiek vėluoja, tačiau net jei galutinėje lentelėje bus matomas benzino pardavimų kritimas, greičiausiai proporcingas augimas bus dyzelino bei gamtinių dujų pardavimuose.

Antra vertus, kalbos apie degalinių automatizavimą prekybininkų gretose pradėjo sklisti po to kai buvo uždrausta prekyba alkoholiu naktį. „Prekyba alkoholiu bendrame pajamų sraute sudarė nemažą dalį ir kuomet degalinės jos neteko, tai labai smarkiai atsiliepė finansiškai. Kaip bebūtų keista, bet naktį žmonės nevažiuoja piltis degalų, tai reiškia, kad laikyti darbo vietoje operatorių tampa ne tik finansiškai nenaudinga, bet ir pavojinga. Plėšimų, chuliganizmo atvejų ir kitokių incidentų daugėja“, ‒ kalbėjo naftos prekybininkų atstovas.

Naftos prekybininkai netekę teisės naktį prekiauti alkoholiu, tačiau pasiryžę išlaikyti parduotuves tikisi, kad kitų prekių, tokių kaip kava ar greitas maistas, apyvarta padės išgyventi. Kitas sprendimas – riboti darbo laiką iki 22 val. arba dirbti kiaurą naktį, tačiau klientus aptarnauti per langelį.

„Seime jau pasigirsta planai apriboti prekybą tabako gaminiais taip, kad jų būtų galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse arba tam skirtuose skyriuose. Savaime suprantama, prisitaikyti prie to ir įrengti viduje specializuotus skyrius degalinės negalės. Jeigu bus pritarta ir šiam įstatymo projektui, tai praktiškai iš mūsų bus atimta viskas“, ‒ nerimavo L. Vosylius.

Naftos prekybininkai ieško būdų kaip išlaikyti degalinių parduotuves ir kaip vienas iš realių įplaukų šaltinių yra prekyba nereceptiniais vaistais. Anot L. Vosyliaus, atsižvelgdami į tai, kad šalies miestuose nėra daug kiaurą parą veikiančių vaistinių, siūlėme pradėti prekiauti jais degalinėse, tačiau kol kas sulaukėme didelio pasipriešinimo. Vaistininkai pagrįsdami savo nepritarimą prekybai vaistais degalinėse nurodo sudėtingas pardavimo ir laikymo sąlygas, būtinybę turėti apmokytą specialistą.

Prisimenant tai, kad nuo 2016 m. alkoholis ir dienos metu turės būt parduodamas tik specializuotose parduotuvėse degalinių prekių asortimentas labai susiaurės. „Nenoriu būtų šantažuotojas, tačiau susidaro toks įspūdis, kad siekiama, jog degalinių darbuotojai būtų išmesti į gatvę“, ‒ kalbėjo prekybininkų atstovas.

Nemažėjantis automobilių skaičius keliuose kartu su sumažėjusiais degalų pardavimais, anot L. Vosyliaus, būtų tylus priekaištas kontrabandiniam kurui į šalį kelio nesugebančioms užkirsti valdžios institucijoms. Sezoniškumas Lietuvos rinkoje nėra itin ryškus, o pardavimų permainas įtakoja mokesčių permainos.

„Galiu priminti atvejį, kuomet buvo skelbiama, apie ketinimus nuo sausio 1 d. panaikinti mokesčių lengvatas biopriedams, dėl ko dyzelino kainos greičiausiai būtų šoktelėję aukštyn. Likus mėnesiui iki nurodytos datos degalų pardavimai buvo pastebimai išaugę“, ‒ kalbėjo prekybininkų atstovai.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0