CARGONEWS

Valstybės kontrolės „strėlės“ Susisiekimo ministerijai

Auditas

Valstybės kontrolė atliko 2011 m. Susisiekimo ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą. Audito metu nustatyta, kad Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos netinkamai suplanavo ir apskaitė dalį biudžeto asignavimų, todėl 216 998 tūkst. Lt išlaidų neparodė tikros jų ekonominės paskirties.

Ministerija akcinei bendrovei „Geležinkelio apsaugos želdiniai“ už programos „Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas bei infrastruktūros plėtra“ priemonės vykdymą skyrė 2 246 tūkst. Lt, nors bendrovės veiklą reglamentuojantys teisės aktai jai galimybės gauti biudžeto lėšas nenumato, o Biudžeto sandaros įstatymas nenumato tokio finansavimo būdo.

Auditoriai nustatė, kad ministerija ilgalaikiam turtui įsigyti iš Civilinės aviacijos veiklos priežiūros bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo programos VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui ir VĮ„Kauno aerouostui“ skyrė 2 102,3 tūkst. Lt, nenurodydama šia suma padidinti minėtų įmonių savininko kapitalo.

Pažeidimai Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įstaigose

Pasienio kontrolės punktų direkcija 2010–2011 m. neteisingai skaičiavo nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, o Lietuvos automobilių kelių direkcija į nebaigtos statybos vertę neteisingai įtraukė privačios žemės savininkams ir kitiems jos naudotojams atlygintus nuostolius už žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams (keliams tiesti).

Audito ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija savivaldybėms, miškų urėdijoms ir kitoms įstaigoms suplanavo ir skyrė 129 733,9 tūkst. Lt, nors vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimui ir rekonstrukcijai nebuvo parengti investiciniai projektai. Valstybės kontrolė nustatė, kad direkcija padarė ir viešųjų pirkimų pažeidimų, nes kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms už keliams, jų statiniams ir užimamai žemei inventorizuoti bei istorinėms kelių vertybėms išsaugoti už paslaugas sumokėjo 3 770,5 tūkst. Lt neatlikusi viešųjų pirkimų procedūrų.

Pasienio kontrolės punktų direkcija Vilniaus teritorinei muitinei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinei ilgalaikį ir trumpalaikį turtą perdavė neįforminusi atitinkamų dokumentų. Be to, audito ataskaitoje pažymima, kad Pasienio kontrolės punktų direkcija turto panaudos sutartyse su teritorinėmis muitinėmis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinėmis, valstybinėmis maisto ir veterinarijos tarnybomis ir kitomis įstaigomis nenustatė panaudos gavėjo pareigos apdrausti gaunamą turtą. Jį sugadinus arba praradus, patirti nuostoliai direkcijai gali būti neatlyginti.

Audito metu nustatyta ydinga praktika civilinės aviacijos veiklos priežiūros bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo programai skirtas lėšas 2010 ir 2011 m. pabaigoje perskirstyti kitų programų priemonėms vykdyti. Tai sudaro prielaidas neracionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0