Kauno miesto vadovai įsitikinę, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija, skirstanti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, diskriminuoja Kauną ir svarsto galimybę dėl netolygaus lėšų paskirstymo kreiptis į teismą.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo įsakymu rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo paskirstytos papildomos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, skirtos savivaldybių vietinės reikšmės keliams tiesti ir remontuoti. Pagal šį įsakymą Kauno miesto savivaldybei skirta 1,71 mln. Lt, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybei atiteko daugiau nei 2,64 mln. Lt.
Statistikos departamento duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių ilgis sudaro 1047 km, tuo tarpu Kaune šis rodiklis siekia 956 km. Be to, Vilniaus miesto savivaldybėje žvyro kelių ilgis sudaro 147 km, tuo tarpu Kauno miesto savivaldybėje šis skaičius jau viršija 177 km.
„Vertindami šiuos duomenis, matome, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija Kauno miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių tiesimui ir remontui skyrė 35 proc. mažiau lėšų nei Vilniui. Tuo tarpu bendras kelių ilgis Kaune tėra tik 9 proc. mažesnis už Vilniaus miesto savivaldybės. Jau ne pirmus metus mes fiksuojame neteisingą lėšų paskirstymą. Mūsų frakcija kreipėsi į Kauno miesto merą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, ragindama dėl neteisingo lėšų paskirstymo kreiptis į teismą”, – tvirtino Kauno miesto taryboje veikiančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Vygantas Gudėnas.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras