A. Kubilius: norint nedidinti dyzelino akcizo, reiktų persiderėti stojimo į ES sąlygas

Premjeras Andrius Kubilius skeptiškai vertina socialdemokratų lyderio, planuojamos naujosios Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus pažadus siekti, kad dyzelino akcizai nebūtų didinami.

Pasak Premjero, nuosekliai kelti akcizus įsipareigota stojant į Europos Sąjungą (ES) ir minimalų akcizo dydį nustato ES direktyvos.

„Algirdas Butkevičius turbūt labai gerai žino, kad dyzelino akcizas, tam tikras minimalus jo dydis, yra europinių direktyvų nustatytas. Lietuva, tapusi ES nare 2004 m., kai derybas užbaigė amžiną atilsį Algirdas Mykolas Brazauskas, išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį dyzelino akcizų minimalaus dydžio didinimui, tas pereinamasis laikotarpis artėja į pabaigą. Todėl dyzelino akcizas buvo, yra ir turi būti nuosekliai didinamas“, – antradienį interviu LRT radijui sakė A. Kubilius.

„Jei A. Butkevičius įsivaizduoja, kad gali persiderėti stojimo į ES sąlygas, aš turiu pasakyti, kad tai yra pakankamai naivus požiūris“, – pažymėjo Premjeras.

Paklaustas apie socialdemokratų planus pertvarkyti šilumos ūkį, A. Kubilius pažymėjo, kad tokia pertvarka ir šiai Vyriausybei buvo svarbus prioritetas, ir didesnio biokuro sunaudojimo šilumos ūkyje būtina siekti, bet „per vieną dieną darbai čia nebus padaryti“.

„Turime kalbėti labai aiškiai ir nereikia apgaudinėti žmonių: per vieną dieną šitam šilumos sezonui stebuklingų permainų tikrai neįvyks. Duok Dieve, kad kitam šilumos sezonui, kitų metų pabaigoje tos pastangos duotų aiškesnį rezultatą“, – sakė Premjeras.

A. Kubiliaus teigimu, naujoji Vyriausybė taip pat turėtų toliau plėtoti daugiabučių renovacijos strategiją.

Paklaustas apie A. Butkevičiaus žodžius, kad galbūt jau nuo 2015 m. Lietuva galėtų įsivesti eurą, A. Kubilius jiems neprieštaravo ir sakė „visada buvęs šalininkas to, kad Lietuva dėtų visas pastangas kuo greičiau įsivesti eurą“.

Jo teigimu, siekiant, kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijus, svarbu nuosekliai laikytis finansinės drausmės.

„Šiuos metus galime baigti su 3 proc. deficitu, infliacija taip pat arti kriterijų, taigi galima net ir ilgai nelaukiant imtis visų veiksmų, kad Lietuva, kaip ir mūsų kaimynė Latvija, pačiu artimiausiu metu būtų vertinama kaip atitinkanti Mastrichto kriterijus ir galinti prisijungti prie euro zonos“, – pabrėžė Premjeras.